Vadovų, manančių, jog korupcija jų šalyje yra tapusi įprastu reiškiniu, per metus pasaulyje gerokai padaugėjo – nuo 39 proc. 2012 m. iki 57 proc. šiemet. Didėjantį pakantumą korupcijai liudija ir Baltijos šalių duomenys lyginant su praėjusiais metais, sutinkančių duoti kyšį vadovų dalis išaugo nuo 4 iki 19 procentų. Daugiausiai vadovų Baltijos šalyse kyšiui rinktųsi grynuosius pinigus, kiti būdai – asmeninės dovanos ir pramogos.
„Tyrimo duomenys rodo, kad įmonių vadovai ir darbuotojai patiria vis didesnį spaudimą siekti gerų finansinių rezultatų. Tačiau sąlygos tam nėra itin palankios: kad rinkos sąlygos verslui per artimiausius metus pagerės, mano apie trečdalį vadovų pasaulyje ir 35 proc. apklaustųjų Baltijos šalyse. Tokia situacija įmones verčia ieškoti įvairių, ne visuomet sąžiningų ar legalių būdų verslo plėtojimui ir rezultatų gerinimui“, pastebėjo Liudas Jurkonis, „Ernst & Young Baltic” neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas.
32 proc. respondentų Baltijos šalyse nurodo, kad jų bendrovėse per paskutinius 12 mėnesių buvo įšaldyti atlyginimai, dar 24 proc. įmonių atsisakyta premijų. Pasak L. Jurkonio, prastėjančios darbo sąlygos gali būti dar viena iš priežasčių, skatinančių įmonių darbuotojus įsitraukti į nesąžiningą veiklą. „10 proc. tyrime dalyvavusių Baltijos šalių įmonių atstovų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų įmonėse buvo iškraipomi pardavimų duomenys, kad falsifikuojami finansiniai rezultatai, sakė 11 proc. respondentų. Šie rodikliai lenkia ne tik Vidurio ir Rytų Europos, bet ir pasaulio vidurkį“, sakė jis.
Tyrimo duomenimis, 47 proc. vadovų Baltijos šalyse teigia, kad jų įmonėse yra patvirtinta prieš korupciją nukreipta veiklos politika ar elgesio kodeksai. 40 proc. respondentų teigia, kad už jų nesilaikymą numatytos aiškios nuobaudos. Vis dėlto, lyginant su kitomis šalimis, Baltijos valstybėse daugiausiai, net 24 proc. respondentų pripažįsta, kad griežtas antikorupcijos politikos laikymasis pakenktų bendrovės konkurencingumui.
„Matant tokią statistiką galima konstatuoti, kad nuogąstavimai dėl itin didelio šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje yra visiškai pagrįsti. Deja, tyrimo duomenys nesuteikia pagrindo tikėtis, jog padėtį artimiausiu metu pavyktų iš esmės pakeisti“, teigė L. Jurkonis.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nesąžininga veikla rinkoje tampa rimtu kliuviniu užsienio investuotojams pritraukti. Apklaustieji Baltijos šalių verslininkai pripažįsta, kad užsienio bendrovėms šiose valstybėse iškyla papildomų sunkumų. Kad kitų šalių įmonėms taikomi griežtesni reikalavimai, mano ketivrtadalis respondentų iš Baltijos valstybių, kai pasaulio vidurkis – 16 procentų.
Vienas iš teigiamų tyrime išryškėjusių aspektų yra tai, kad Baltijos šalys neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir lenkia Vidurio ir Rytų Europos regioną pasirinkdami ir tikrindami verslo partnerius. „Rangovų ir tarpininkų sutartis, o taip pat verslo plėtros išlaidas aktyviai tikrina 15 proc., o trečiųjų šalių veiklos teisėtumą – 7 proc. respondentų Baltijos šalyse. Tačiau atsižvelgus į eksporto ir tiesioginių investicijų kritinę svarbą Lietuvai, ši verslo partnerių patikros praktika turėtų būti stiprinama ir plečiama mūsų šalies įmonėse“, sakė L. Jurkonis.
Atliekant „Ernst & Young” korupcijos ir sukčiavimo grėsmės tyrimą buvo apklausta beveik 3500 viduriniojo ir aukščiausiojo lygmens vadovų iš 36 valstybių. Jį „Ernst & Young” užsakymu atliko pasaulinė rinkos tyrimų agentūra „Ipsos“, vykdant tiesioginius interviu, apklausas e. paštu ir telefonu.
