SEB bankai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pernai įgyvendino mažų ir vidutinių Baltijos šalių įmonių konsultavimo projektą, kurio metu banko specialistai lankėsi įmonėse ir jas konsultavo.
Perspektyvas mato skirtingai
Visose trijose šalyse įvyko 4,4 tūkst. susitikimų su mažų ir vidutinių įmonių atstovais, jų metu teiktos konsultacijos finansų valdymo klausimais ir atlikta ir įmonių vadovų lūkesčių ateinantiems metams apklausa. Tai tęstinis projektas – toks pat buvo įgyvendintas ir 2012 metais.
Projekto metu paaiškėjo, kad Estijoje kas ketvirtas mažų ar vidutinių įmonių verslininkas tikisi didesnio nei 15 proc. apyvartos augimo. Lietuviai kiek atsargesni, čia tokio spartaus apyvartos didėjimo tikisi 19 proc. Latvijoje tokių optimistų pasirodė esą tik 13 proc.
SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad nors verslininkų optimizmas visose trijose Baltijos šalyse skirtingas. Pasak jo, gerai, kad jis yra didesnis nei prieš metus. V. Doveika pabrėžė, kad atitinkamas įmonių nusiteikimas skirtingose šalyse tiesiogiai veikia jų planus dėl naujovių, investicijų, eksporto bei darbo vietų kūrimo.
Pavyzdžiui, Estijoje 27 proc. įmonių yra nusiteikusios didinti darbuotojų skaičių, Lietuvoje – 22 proc., Latvijoje – 14 proc. Visose trijose šalyse kaimynėse 3 proc. įmonių ketina darbuotojų skaičių mažinti, likusios – išlaikyti esamą.
Stabdo atsargumas
Apklausa parodė, kad apyvartos augimą įmonės ketina panaudoti plėtrai vidaus rinkoje. Daugiausia investuoti į naujas paslaugas bei produktus, kurie padėtų konkuruoti eksporto rinkose, ruošiasi tik Estija – 61 proc. įmonių. Lietuvoje tokių įmonių tik 34 proc., Latvijoje – 37 proc.
Inovacijų ir plėtros apskritai ateityje ketina imtis tik 3–5 įmonės iš 10. Daugiausia dėmesio įmonės ruošiasi skirti savo produkto tobulinimui, mažiausiai – verslo modelio. Estai labiausiai iš trijų Baltijos valstybių ketina rūpintis žmogiškaisiais ištekliais. Paklaustas, kodėl Lietuvoje mažiausiai, tik 17 proc. įmonių, ruošiasi inovacijoms, V. Doveika, teigė, kad pasakyti sunku, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad jų per metus nesumažėjo, o galbūt net šiek tiek paaugo. Latvijoje inovacijoms dėmesio skirti ketina 31 proc., Estijoje – 35 proc.
SEB banko Latvijoje valdybos narė Ieva Tetere pastebi, kad tokios tendencijos inovacijų srityje kelia nerimą, nes investicijos yra vienas pagrindinių verslo bei ekonomikos variklių. Latvijos įmonių pesimizmas ateityje turėtų mažėti, turint omenyje, kad ekonomikos augimas šiuo metu čia yra sparčiausias. Lietuvos ekonomikos augimas vejasi Latviją, o Estijoje ekonomikos augimas mažesnis, tačiau stabilus ir geriausiai išskaidytas vidaus rinkos ir eksporto atžvilgiu.
Vis dėlto akivaizdu, kad 2014-aisiais smulkusis ir vidutinis verslas bus atsargus, investuos tik tik tiek, kiek būtina, ir lauks namų ūkių augimo. Net pusė įmonių Estijoje ir trys ketvirtadaliai įmonių Latvijoje bei Lietuvoje iš viso neketina skirti dėmesio tobulėjimui ir augimui. Be to, mažiau kaštų ir lūkesčių planuojama kreipti eksporto kryptimi.
Mentalitetas irgi svarbus
V. Doveikos teigimu, Lietuvos daugiausia į įnovacijas ir augimą ketina investuoti transporto bei nekilnojamojo turto įmonės. I. Tetere teigė, kad augimą stabdo ir netikrumas dėl Europos Sąjungos lėšų, todėl tie verslai, kurie yra nuo šių lėšų priklausomi, dabar yra yra „laukimo“ būsenos. Estijos specialistai pažymėjo, kad pas juos nesaugiausiai jaučiasi ir artimiausius kelerius metus jausis statybų bei NT įmonės. Jam pritarė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kuris sakė, kad šio sektoriaus įmonių augimas pastaruoju metu nebuvo džiuginantis, tačiau artimiausiu metu tikimasi atsigavimo.
„Nors šis tyrimas gana objektyvus, manau, vis dėlto reikia atsižvelgti ir į skirtingą šalių mentalitetą“, – sakė G. Nausėda.
Anot ekonomisto, Lietuvoje kriziniais laikotarpiais padeda ūkio struktūra, vis dar išlikusi nemaža apdirbamosios pramonės dalis, o Estija ir Latvija yra pasukusios labiau paslaugų kūrimo keliu.
