„Rusijos žiniasklaida kryptingai formuoja naratyvą, kad Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL yra neapgalvotas ir pavojingas. Dažnai vartojamos frazės „energetikos katastrofa“ ar „tamsa ir chaosas“, skirtos sukelti paniką“, – teigė Eltos užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Mediaskopas“ Duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
„Naujausiose publikacijose dominuoja pasikartojantys leitmotyvai: baimės kurstymas, katastrofų scenarijai ir Rusijos energetikos kaip „stabilumo garanto“ sureikšminimas. Tai yra klasikinės propagandos strategijos, kuriomis siekiama paveikti auditorijos suvokimą“, – aiškino ji.
Tyrimo duomenimis, nuo 2025 metų pradžios Rusijos portaluose iš viso fiksuotos 61 390 naujienos apie Lietuvą, Latviją arba Estiją, o 12,6 proc. jų – susijusios su energetikos sektoriumi.
„Dalis straipsnių remiasi iškraipytais ar nepatikimais šaltiniais, o Baltijos šalių pasiruošimas BRELL atsijungimui dažniausiai nutylimas. Vietoje faktų pateikiami emociniai scenarijai, kuriais siekiama diskredituoti energetinės nepriklausomybės siekį“, – nurodė V. Kairienė.
Baltijos šalių energetika – nuolatinis Kremliaus propagandos taikinys
Anksčiau žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetika yra nuolatinis Kremliaus propagandos taikinys.
Nuo 2021 metų pradžios iki 2024-ųjų balandžio išanalizavus 3,76 tūkst. Rusijos žiniasklaidos pranešimų, identifikuoti du pagrindiniai tarptautinei bendruomenei skirti naratyvai – esą „ekonomiškai nelogiška Baltijos šalių energetikos politika“ bei „dėl politikų sprendimų gyventojams tenkančios didelės išlaidos“.
Taip pat trys Rusijos auditorijai – „Lietuvos atsakomybė už BRELL žiedo griovimą“, „nuostoliai dėl antirusiškos politikos“ ir „Rusijos svertai nubausti Baltijos šalis“.
„Energetikos tematika Baltijos šalys dažnai vaizduojamos neigiamai, o jų ekonominiai sunkumai ar politikų nesutarimai eskaluojami. Pranešimuose dažnai ignoruojamas karas Ukrainoje, o dezinformacija platinama per specialiai tam suaktyvinamas paskyras“, – aiškino „Mediaskopo“ Duomenų sprendimų ir analizės vadovė.
Nuo BRELL žiedo Baltijos valstybės atsijungė šeštadienį
Iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės link ir atsijungė nuo BRELL žiedo. Vėliau savaitgalį jos taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.
Proceso metu sutrikimų fiksuota nebuvo, jis neturėjo poveikio ir vartotojams. Atsijungusios nuo BRELL, Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pastarasis truks iki 14 val. sekmadienį, jo metu bus vykdomi 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
