Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus.
1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų. Tai pramonės įmonės, nuotekų valymo įrenginiai, žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios. Šiuo metu 13 mūsų šalies objektų jau išbraukti iš „karštųjų taškų“ sąrašo, nes išsprendė aplinkosaugines problemas ir atitinka Helsinkio komisijos reikalavimus. Tai 2005 m. išbraukti Vilniaus (Grigiškių), Alytaus ir Marijampolės nuotekų valymo įrenginiai, 2006 m. – Šiaulių ir Klaipėdos miestų nuotekų valymo įrenginiai, taip pat akcinės bendrovės „Achema“, „Klaipėdos kartonas“ ir „Sema“ (pastaroji išbraukta dėl nutrauktos ūkinės veiklos), 2009 m. – Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginiai, o šiemet – Kauno, Kėdainių bei Palangos miestų nuotekų valymo įrenginiai ir akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ (į sąrašą įtraukta kaip „Mažeikių nafta“).
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, vienintelės sąraše likusios įmonės – AB „Lifosa“ – pastaraisiais metais skiriamas dėmesys aplinkosaugai leidžia tikėtis, kad ir ji pasieks reikiamus rodiklius, kad būtų išbraukta iš Baltijos teršėjų sąrašo.
Nuo 2007 m. iki 2010 m. bendrovė investavo daugiau kaip 90 mln. Lt gamyklai modernizuoti. Beveik trečdalis investicijų teko aplinkos apsaugai. Įdiegtos priemonės davė ekologinį efektą. Pavyzdžiui, 2008 m. fosforo rūgšties ceche paviršinius kondensatorius pakeitus barometriniais, sumažėjo vandens apytakos ciklas ir todėl iš upės jo reikia imti mažiau. 2007-2008 m. buvo išplėsti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, pastatytas trečias – smėlio ir nendrių filtras, todėl į aplinką išleidžiamose nuotekose sumažėjo teršalų – fosfatų ir bendrojo azoto – koncentracija.
Gerų rezultatų duoda ir įdiegtas projektas sieros rūgšties gamybos metu susidarančiai technologinei šilumai panaudoti. Bendrovė pagamina daugiau kaip 200 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, o Kėdainiams patiekia beveik 100 tūkst. megavatvalandžių šilumos. Ja šildoma apie 80 proc. miesto butų ir gaminamas karštas vanduo. Todėl šilumai ir karštam vandeniui ruošti Kėdainiai sunaudoja gerokai mažiau iškastinio kuro ar gamtinių dujų, o į aplinką išmetama mažiau anglies dioksido – šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Cinko kiekiui nuotekose sumažinti 2012 metais AB „Lifosa“ planuoja pakeisti technologiniuose procesuose naudojamą korozijos inhibitorių kitu preparatu. Kadangi atskirais atvejais išmetamuose į atmosferą teršaluose fluoro vandenilio koncentracija viršija normą, „Lifosa“ numato palaipsniui mažinti 3,5 proc. fluoro turinčios fosfatinės žaliavos iš Afrikos naudojimą, o nuo 2014 m. jos visiškai atsisakyti ir naudoti tik Karelijoje išgaunamą fosfatinę žaliavą, turinčią 1,2 proc. fluoro. Todėl jau nuo kitų metų turėtų sumažėti fluoro vandenilio išmetimai į atmosferą ir įmonės rodikliai atitikti Helsinkio komisijos reikalavimus.
Be „Lifosos“, didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše dar yra likę du Lietuvos objektai – žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios. Taršai juose mažinti numatytos ilgalaikės kompleksinės priemonės. Žemės ūkio sektoriuje nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauji mėšlo tvarkymo reikalavimai, skirstant ES paramą daug dėmesio kreipiama, kaip laikomasi aplinkosauginių reikalavimų.
Priemonės Kuršių marių būklei gerinti numatytos 2010 m. patvirtintame Nemuno upių baseinų rajono valdymo plane. Tikimasi, kad jas įgyvendinus, taip pat šioje srityje stiprinant bendradarbiavimą su kaimyninėmis Rusija ir Baltarusija, pavyks sumažinti į marias patenkančių teršalų kiekį.
