Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, jog tokių atvejų kelis kartus pasitaikė, kuomet avarijos kaltininkai pasisiūlė deklaraciją užpildyti ir už save, ir už nukentėjusįjį. „Dažniausiai šie sukčiaujantys asmenys pasinaudoja nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirtu šoku bei pasimetimu. Jie geranoriškai pasisiūlo greitai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir surašo neteisingus duomenis, taip išvengdami atsakomybės už eismo įvykį“, – teigia A. Pilčicas.
Pasak A. Pilčico, tokiais atvejais eismo įvykį sukėlę vairuotojai eismo įvykio deklaracijoje įrašo savo išgalvotą vardą, pavardę, kitus asmeninius duomenis. Automobilio modelį įrašo teisingai, kad nukentėjusiajam nekristų į akis akivaizdus neatitikimas, tačiau registracijos duomenis sukuria, taip pat pateikiami fiktyvūs duomenys apie draudimo polisą. Nukentėjusysis pasikliovęs pasirašo deklaraciją nepatikrinęs duomenų ir vėliau turi problemų.
„Remiantis LR Draudimo įstatymu, draudimo išmoka dėl automobilio apgadinimų nukentėjusiam vairuotojui gali būti mokama tik tuomet, jeigu yra aiškus eismo įvykio kaltininkas. Tad, kai avarijos metu nukentėjęs vairuotojas kreipiasi į eismo įvykio deklaracijoje nurodytą kaltininko draudimo bendrovę ir paaiškėja, jog deklaracijoje duomenys išgalvoti, nurodytas žmogus neegzistuoja, nukentėjusiajam automobilį remontuotis tenka iš savo kišenės“, – teigia A. Pilčicas. Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovo, kai bendrovė susidūrė su tokia sukčiavimo forma, nukentėjusiesiems vairuotojams pasisekė, nes jie buvo apsidraudę kasko draudimu ir draudimo bendrovė žalą atlygino pagal šią draudimo rūšį.
Jeigu iš eismo įvykio deklaracijos negalima identifikuoti avarijos kaltininko, dėl žalos atlyginimo padėti negalės ir draudimo bendroves Lietuvoje vienijanti asociacija Transporto priemonių draudikų biuras. „Šis biuras vairuotojams žalą atlygina tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas nebūna apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kai vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusiai bendrovei yra iškelta bankroto byla, kai kaltininko civilinę atsakomybę yra apdraudusi kitos valstybės draudimo kompanija, tačiau ši draudimo kompanija nėra paskyrusi savo korespondento žaloms administruoti Lietuvoje. Kai nėra aiškus eismo įvykio kaltininkas Transporto priemonių draudikų biuras atlygina tik žalą, padarytą, asmens sveikatai“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog pildant deklaraciją reikėtų neskubėti ir nepasiduoti jokiam spaudimui. „Į avarijas pakliūvame tikrai ne kiekvieną dieną, todėl normalu, jog streso išvengti nepavyksta, tad rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, eismo įvykio deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant. Jeigu kyla kokių neaiškumų – vairuotojas gali skambinti tiek policijai, tiek draudimo bendrovei. Vairuotojams visuomet suteikiame konsultacijas bet kuriuo paros metu. Be to, neskubėdami atkreipkite dėmesį, ar eismo įvykio kaltininko duomenys deklaracijoje teisingi, ar eismo įvykio deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkui, padėtas reikiamas parašas“, – teigia A. Pilčicas.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ apie 95 proc. eismo įvykių administruoja, remdamasi eismo įvykio deklaracijomis. Tik apie 10 proc. jų užpildoma visiškai teisingai, kas dešimtoje deklaracijoje būna tiek netikslumų, kad tenka ją perrašinėti. Draudimo atstovas atkreipia dėmesį, kad deklaracijų taisyti negalima, bet jeigu kitos išeities nėra, prie pataisymų būtinai turi pasirašyti abu vairuotojai.
