Socialiniame tinklo grupėje „Perkūnkiemis“ šio Vilniaus rajono gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietų kainas.
Vienas gyventojas pasidalijo parduodamo mūrinio garažo skelbimu, kurio kaina siekia 24 tūkst. eurų. Anot jo, panašų garažą prieš 6 ar 7 metus buvo galima įsigyti už 7,5 tūkst. eurų.
Kitas gyventojas tikino, kad už tokią kainą niekas garažo nepirks, tad pardavėjas bus priverstas ją sumažinti. Kiti Perkūnkiemio gyventojai skaičiavo, kad pastaruoju metu brango būstas, tad normalu, kad kyla ir stovėjimo vietų ar garažų kainos.
„Jeigu ir toliau taip sparčiai statys daugiabučius, stovėjimo vietų reikės dar daugiau. Tada tikriausiai ir po 35 tūkst. už stovėjimo vietą mokėsime“, – rašė vyras.
Kiti pastebėjo, kad tokiuose mikrorajonuose, kaip Perkūnkiemis, stovėjimo vieta yra geriausia investicija, stovėjimo vietą bus lengva tiek parduoti, tiek nuomoti.
Taupo, todėl ir neperka
NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad automobilio stovėjimo vieta (parkingas) yra „uždelsto veikimo prekė“.
„Iš pradžių, kai gyventojai perka naujos statybos butus, jie dažniausiai visus pinigus nori skirti būstui. Žmonės galvoja, kad jiems stovėjimo vietos automobiliui nereikės arba ji yra per brangi.
Visgi po metų ar dviejų tokiems gyventojams nusibosta vaikščioti po kilometrą nuo parduotuvės aikštelės, kurioje tenka palikti automobilį. Žmonės pagalvoja, kad 7 tūkst. ar 15 tūkst. eurų vis tik verta mokėti už automobilio stovėjimo vietą“, – pasakojo NT brokeris.
Anot M. Mikočiūno, paprastai naujos statybos objektuose vystytojams pardavus butus, stovėjimo vietų dar lieka.
„Todėl būna gyventojų, kurie perka daugiau stovėjimo vietų spekuliaciniais tikslais. Vėliau tas automobilių stovėjimo vietas parduoda brangiau. Todėl kai kurie NT vystytojai įveda tam tikras kvotas, pavyzdžiui, mažesnės kvadratūros butui leidžia nusipirkti tik vieną automobilio stovėjimo vietą.
Kitu atveju, automobilio stovėjimo vietas gali išpirkti greičiau nei butus, tad vėliau būstą perkantiems žmonėms gali apskritai nebelikti stovėjimo vietų“, – pastebėjo NT brokeris.
Stovėjimo vietas perka nežiūrėdami į kainas?
M. Mikočiūnas teigė, kad automobilio stovėjimo vieta yra prabangos prekė.
„Sunku pamatuoti jos vertę. Jeigu skaičiuosime grąžą, tada matysime, kad stovėjimo vietos atsiperkamumas labai mažas. Tačiau jeigu žmogus turi du automobilius ir aplinkui nėra kur jų pastatyti, tada, kad galėtų gyventi patogiai, jis sumoka daugiau nei daiktas vertas.
Be to, skirtingose Vilniaus miesto vietose automobilio stovėjimo vietos kaina skiriasi. Jeigu tam tikrame mikrorajone nesunku rasti laisvą stovėjimo vietą, ten jos kaina mažesnė, nors būstai gali būti ir brangūs. Tačiau Perkūnkiemyje butai nėra brangūs, tačiau stovėjimo vietų kainos ten didelės“, – pasakojo NT brokeris.
Taip pat jis pateikė dar vieną pavyzdį.
„Naujame Paupio mikrorajone tolesniuose etapuose statant būstus auga ir jų, ir stovėjimo vietų kainos. Tenka pardavinėti antrinės rinkos objektus, kurie buvo pastatyti pirmajame ar antrajame etape, kartu su automobilio stovėjimo vieta. Pavyzdžiui, klientas norėjo parduoti butą ir stovėjimo vietą, Už ją prašė 22,5 tūkst. eurų. O naujuose etapuose vystytojai už stovėjimo vietą prašė jau nuo 27 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų. Tad atsirado pirkėjų, kurie norėjo pirkti ne butą, bet automobilio stovėjimo vietą.
Dažnai būna, kad žmogus pardavinėja butą su stovėjimo vieta ir abu objektus parduoda skirtingiems pirkėjams“, – sakė M. Mikočiūnas.
Stovėjimo vietas dažniau perka didelių būstų pirkėjai
NT bendrovės „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė irgi sakė, kad stovėjimo vietų poreikis svyruoja, priklausomai nuo projekto pobūdžio, o ypač – vietos.
„Arčiau miesto centro esančiuose projektuose po vieną stovėjimo vietą perka apie 70–80 proc. žmonių. Likę perka po dvi arba neperka visai, bet bendrai stovėjimo vietų vietų poreikis yra mažesnis. Tuo metu toliau nuo centro esančiuose projektuose, kur vyrauja didesni būsto plotai, ypač kotedžuose, automobilio stovėjimo vietų poreikis – didesnis, dažnai pirkėjai turi po du automobilius.
Žinoma, kad ne visada stovėjimo vieta perkama su būstu. Jų neperka žmonės, neturintys automobilio, gyvenantys arčiau miesto centro ir darbovietės ar norintys jo atsisakyti. Kai kada planuoja, kad galės susirasti, kur laikyti transporto priemonę artimoje namų aplinkoje ir pan. Dar kiti sprendimą dėl stovėjimo vietos atideda kuriam laikui. Taip pat rečiau stovėjimo vietas perka butus nuomoti ketinantys investuotojai“, – pirkėjų įpročius komentavo A. Keršytė.
Anot jo, kartais pirkėjai perka du mažesnius butus ir juos susijungia – tada tikisi įsigyti ir daugiau nei vieną stovėjimo vietą.
„Visgi, didesnį stovėjimo vietų pasirinkimą turi anksčiau projekte būstą įsigyjantys klientai“, – pastebėjo pardavimų vadovė.
Stovėjimo vietos brangs ir toliau
NT brokeris M. Mikočiūnas pastebėjo, kad stovėjimo vietų kainos augs ir toliau.
„Statytojams pastatyti požeminį automobilių stovėjimo aukštą ir gyvenamąjį aukštą kainuoja tiek pat, kartais ir brangiau. Tačiau pardavimo kainos skiriasi, už kiek parduoda buto ir stovėjimo vietos kvadratinį metrą. Tad vystytojams neapsimoka jų statyti, stato, nes yra įsipareigoję tai daryti.
Be to, apskritai visa Vilniaus vizija vis žalėja, todėl mažėja automobilių stovėjimo aikštelėms skiriami plotai. Žmonės skatinami daugiau naudotis viešuoju transportu, dviračiais ar paspirtukais. Kol kas šie sumanymai nėra sėkmingi. Gyventojai pripratę važinėti nuosavu automobiliu. Tačiau tai įprotis, kurį pakeisti gali prireikti ir dešimtmečių. Tačiau neabejotinai visa ši vizija brangins stovėjimo vietos kainą“, – tikino M. Mikočiūnas.
NT įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis taip pat sakė, kad ilgalaikė Vilniaus miesto savivaldybės strategija yra transporto srautų mažinimas ir darnus judumas, todėl šiuo metu reikalavimai mažėja – vienam būstui reikės įrengti 0,75 stovėjimo vietos.
„Tai gali didinti stovėjimo vietų kainą. Tačiau jau seniai pastebime tendenciją, kad mažėja vidutinis įsigyjamo būsto plotas dėl gerėjančių būsto išplanavimo sprendinių bei augančių kainų.
Mažinamas reikalavimas stovėjimo vietų skaičiui leis plėtotojams pasiūlyti daugiau mažesnių būstų, kurie yra patys populiariausi. Dėl mažesnės suminės kainos tai gerins būsto įperkamumą“, – pažymėjo Š. Tarutis.
Anot jo, šiuo metu Vilniaus mieste galioja tam tikri reikalavimai stovėjimo vietų skaičiui.
„Jie priklauso nuo zonos – miesto centre ir arčiau jo reikalavimai yra mažesni. Iš kitos pusės, toliau miesto centro esančiuose projektuose, kur žemė – pigesnė, o erdvės – daugiau, stovėjimo vietas įrengti yra paprasčiau. Be to, pavyzdžiui, senamiestyje galioja ne tik minimalaus, bet ir maksimalaus stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimas.
„Citus“ valdomuose projektuose stovėjimo vietų skaičius, tenkantis vienam būstui skiriasi – kai kuriuose santykis yra 1:1, kai kur vienam būstui, vidutiniškai, tenka ir 1,5 vietos, kitur nesiekia 1“, – skaičiavo Š. Tarutis.
