Specialistai perspėja, kad būtina į antstolį kreiptis laiku, o apie tai kalbėta ir „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“. Apie privalumus, kuomet į tam tikras situacijas kviečiamas antstolis kalbėjosi Antstolių garbės teismo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis ir advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doktorantas Linas Vilys.
Anot I. Gaidelio, didžiausias antstolių poreikis būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kuomet į didžiuosius miestus suvažiuoja naujieji studentai.
„Suvažiavus daugiau studentų, sutartys sudaromos daug greičiau, neretai net neapžiūrėjus būsto, o tik nuotraukas skelbime. Todėl, nutraukiant sutartį ar jai pasibaigus, gali iškilti ginčai, kokia gi faktinė situacija buvo nuomos sudarymo momentu – tai reiškia, kad buto savininkas gali reikalauti žalos atlyginimo už neva sugadintą sofą, subraižytas sienas ir kita. Tačiau, jeigu yra konstatuotos faktinės aplinkybės, tokių ginčų paprastai išvengiama“, – pasakoja jis.
Ekspertas pridūrė, kad dar viena sritis, kuriose dažnai prireikia antstolių paslaugų – statybos:
„Klasikinis atvejis yra statybų santykiai, jų fiksavimų yra labai daug. Užsakovai yra tiek statybinės organizacijos, tiek patys statybininkai, tiek gyventojai, kurie nori apsidrausti nuo galimos žalos. Pavyzdžiui, nusipirkote butą senamiestyje, naujai susiremontavote, įsirengėte, o po pusmečio greta jūsų namo pradedamos didžiulės statybos – statomas naujas daugiabutis.
Kaip įrodysite, kad jūsų sienos įtrūko dėl šių statybų? Todėl jūs prieš statybų pradžią išsikviečiate antstolį, kad jis užfiksuotų, jog butas yra suremontuotas. Jeigu statybų metu jūsų butui nieko neatsitiks, jūsų protokolas liks kaip civilinės atsakomybės draudimas – turėsite įrodymą, kad jūsų butas yra tvarkingas ir geras. Bet, jeigu sienos įtrūks, su tuo protokolu galėsite kreiptis į vystytoją, kad jis atlygintų patirtus nuostolius.“
Doktorantas L. Vilys prisiminė ir vieną konkretų atvejį, kuomet antstolio įsikišimo reikėjo ir situacijoje dėl darbo: „Tai buvo diskriminacija dėl tautybės, kai antstolio pagalba byloje buvo ypač svarbi.
Vienas žmogus vis negaudavo darbo, kol galiausiai iš Užimtumo tarnybos buvo pasiųstas į vieną darbovietę, bet tąkart, nujausdamas, kad istorija vėl gali pasikartoti, kreipėsi į antstolį.
Prieš darbuotojui einant į darbovietę, antstolis į ją paskambino ir paklausė, ar darbo vieta laisva, ir jam tai patvirtino. Bet, kai pretendentas nuėjo į darbovietę, jam, greičiausiai įvertinus jo tautybę, buvo pasakyta, kad darbo vieta užimta ir įteikti tai patvirtinantys dokumentai. Tada antstolis dar kartą paskambino ir paklausė, ar darbo vieta laisva ir jam vėl atsakė, kad laisva. <...> Šie antstolio surinkti faktai labai stipriai pagelbėjo byloje.“
L. Vilys taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolio paslaugos gali būti itin reikšmingos, kuomet asmenys perka būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą.
„Ypač, kai būstas yra brangesnis, tai aktualu tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Yra įstatyminė nuostata, kad antstolis turėtų viską aprašyti, tačiau šiandien labiau praktikuojamas fiksavimas vaizdo įrašais, nuotraukomis ir kuo jų daugiau, tuo geriau. Pirkimo ir nuomos atveju aktualu užfiksuoti skaitiklių plombas, ar jie veikia.
Parduodant žemę reikia fiksuoti, sutvarkyta ji ar ne, ar yra ten šiukšlių, ar jas reikia išvežti, nes paprastai sutartyse nurodoma, kad žemės sklypai ir patalpos turi būti atlaisvintos, neužterštos. Pardavėjui aktualu parodyti, kad jo parduodamas turtas tvarkingas, o pirkėjui – žinoti, kad jis perka tai, apie ką buvo kalbėta.“
Visą šį pokalbį galite išgirsti „Žinių radijo“ laidoje, kurią rasite čia:
