Pirmą kartą šia istorija buvo pasidalinta grupėje „Nepatikimi asmenys“ socialiniame tinkle „Facebook“, kuri yra subūrusi daugiau nei 56 tūkst. narių. Jos įkūrėjas Dainius Dainauskas sako, kad pradėti šią veiklą paskatino kilni mintis: ši erdvė skirta padėti silpnesniems. Taip pat dažnai paaiškėja, kad nuo to paties žmogaus jau nekentėjo keli ar keliasdešimt gyventojų. Taip nutiko ir šiuo atveju.
Ieškojo vestuvėms sodybos
Vilnietė Rasa (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad likus 2 mėnesiams iki vestuvių su vyru ėmė ieškoti sodybos šventinei vakarienei.
„Vestuvės įvyko rugpjūtį, tad birželį pradėjome sodybos paieškas. Mūsų vestuvės buvo neįprastos, dienos metu turėjome kitokių planų, tad sodybos ieškojome tik vakarienei ir nakvynei. Vienoje „Facebook“ grupėje parašėme skelbimą, kad ieškome sodybos.
O rasti sodybą likus vos porai mėnesių buvo ypač sunku. Kaimo turizmas šią vasarą išgyveno aukso amžių, žmonės iš anksto ieškojo sodybų, o mes užsivėlinome. Vis tik pagal mūsų skelbimą atsiliepė viena moteris. Kaip supratome, ji buvo Zinkiškių sodybos savininko žmona ir reklamavo sodybą įvairiose socialinio tinklo grupėse“, – pasakojo moteris.
Ji teigė, kad daugiau sodybos šeimininkai niekur jos nereklamavo tik „Facebook“ grupėse po kitų žmonių skelbimais.
„Mums buvo likę mažai laiko, o daugiau sodybų Trakų rajone nebuvo, tad susitarėme vykti apžiūrėti Zinkiškių sodybos. Atsiųstos nuotraukos mums labai patiko. Vis tik vėliau išsiaiškinome, kad nuotraukos senos, nes šeimininkas prieš kelis mėnesius nusipirko sodybą naujų nuotraukų dar neturėjo.
Dar prieš mums atvykstant šeimininkas mus įspėjo, kad neseniai sodybą buvo išsinuomoję romų tautybės žmonės, kurie sodyba sujaukė ir ji yra šiek tiek netvarkinga“, – sakė Rasa.
Pasak moters, nuvykusi į sodybą su vyru ji pamatė, kad sodyba ne tik netvarkinga, bet ir joje esantis maudymosi kubilas sulaužytas, biliardo stalas apipiltas kažkokiu skysčiu, o baseinas nešvarus.
„Šeimininkas tikino, kad kubilą sulaužė dieną prieš šventę svečiai. O biliardo stalą sugadino dar anksčiau buvę svečiai. Jis tikino, kad iki rugpjūčio mėnesio sodyba bus sutvarkyta. Šeimininkas sakė, kad sutvarkys ne tik sodybos vidų, bet ir aplinką, šalia esantį tvenkinį.
Mes patikėjome šiais pažadais, bijojome, kad kitos sodybos nerasime, todėl sutikome pasirašyti sutartį ir sumokėti trečdalį sumos – 120 eurų“, – pasakojo Rasa.
Sodybos savininkas maitino pažadais
Anot moters, ji praėjus keletui dienų skambino šeimininkui, teiravosi, ar sodyba tikrai bus sutvarkyta.
„Šeimininkas žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta, kad kubilas ir biliardo stalai bus suremontuoti, baseinas išvalytas. Taip pat jis žadėjo, kad prieš pat vestuves niekam sodybos nenuomos, kad ji buvo idealiai sutvarkyta mums. Artėjant šventei vis skambindavau ir teiraudavausi, kaip sekasi tvarkyti sodybą. O šeimininkas sakydavo, kad dalis jau sutvarkyta ir iki šventės tikrai viskas bus baigta.
Galiausiai vestuvių dieną paklausėme, ar galime pirmoje dienos pusėje į sodybą atsivežti užkandžius. Šeimininkas sutiko, tik sakė, kad jo nebus, jis išvykęs atostogauti, į užsienį, o mus pasitiks sodybos tvarkytojai“, – sakė moteris.
Tačiau vos tik nuvykusi ji pamatė, kad prieš pat vestuves sodyba buvo išnuomota jaunai kompanijai šventusiai 18 gimtadienį.
„Nuvykę pamatėme dar netvarkingesnę sodybą nei ji buvo prieš du mėnesius. Atrodo, kad sodybą buvo nusiaubęs uraganas, viskas buvo išmėtyta, baseine nešvarus vanduo, miegamuosiuose kambariuose nepaklotos lovos, jos be patalynės.
Savo vestuvių dieną skambinau šeimininkui, prisiskambinti man nepavykdavo, tik jis man perskambindavo ir vėl mus ramindavo, kad iki vakaro sodyba tikrai bus sutvarkyta. Žadėjo net ir baseiną sutvarkyti“, – toliau pasakojo moteris.
Svečiai sodyboje net nenakvojo
Rasa sakė, kad vakare atvykusi į sodybą su svečiais pamatė ją tokią pat netvarkingą, kokia ji buvo ryte.
„Mūsų svečiai ieškojo viešbučio, nes sodyboje lovos buvo nepaklotos, kai kurios su patalyne, bet ji buvo sujaukta, joje jau kažkas buvo miegojęs. Kai kurios lovos buvo net ir sulaužytos. Svečiai buvo pasibaisėję tokia nakvynės vieta. Galiausiai vieni žmonės išvyko miegoti atgal į Vilnių. O kiti svečiai visą naktį iš viso nemiegojo.
Paskambinau kitą rytą šeimininkui, jis pasakė, kad padarys mums nuolaidą ir vietoje 350 eurų užteks iš viso sumokėti 300 eurų. Mes esame sąžiningi žmonės, tad pinigus sumokėjome, tačiau nusprendžiau šia istorija pasidalinti socialiniame tinkle „Facebook“. Iš karto sulaukiau labai daug ir kitų žmonių komentarų, kurie irgi buvo atsidūrę tokioje pat situacijoje“, – pasakojo moteris.
Anot jos, sodybos šeimininkas visiems nuomodavo netvarkingą sodybą, bet žadėdavo, kad iki šventės ją sutvarkys.
„O įtikinėti jis labai gerai mokėjo, visi sugalvodavo pasiteisinimus ir žmonės juo tikėjo. Taip pat ir kitiems padarydavo nuolaidą, kad žmonės daugiau nesiskųstų. Tačiau noriu, kad daugiau žmonių jis nebeapgautų, todėl ir viešinu šią istoriją“, – tikino Rasa.
Tikino, kad skundų daugiau nesulaukė
Portalui tv3.lt susisiekus Rasos nurodytu kontaktu atsiliepęs vyras tikino, kad nėra Zinkiškių sodybos šeimininkas. Jis sakė, kad sodybą tik prižiūri ir komentarų jokių neteiks.
Vis tik vėliau vyras perskambino, savo vardo ir pavardės jis nesutiko nurodyti, tačiau komentaru pasidalijo.
„Turėjome atvejį, kai svečiai sugadino kubilą, sujaukė sodybą ir nespėjome jos sutvarkyti po jų atvykusiai kompanijai. Tačiau kainą sumažinome, padarėme nuolaidą. Pretenzijų jokių nesulaukėme Juk niekas nėra apsaugotas nuo netvarkingų svečių.
Tačiau nuo to karto pats atidžiai apžiūriu sodybą prieš atvykstant svečiams ir nusprendžiau nebepriimti jaunimo švenčiančio 18 metų gimtadienius ir nebepriimu darbo kolektyvų. Šie svečiai palieka didžiausią betvarkę“, – tikino sodybos atstovas.
Jis tikino, kad nėra vienintelis, kurio sodybą nusiaubė svečiai.
„Juk ir pas kitus pasitaiko panašių atvejų, bet viskas yra sutvarkoma. Nuo to niekas nėra apsaugotas.
O jeigu žmonėms netinka ar nepatinka sodyba, juk jie gali jos nenuomoti. Tačiau jeigu sutiko ir pasirašė sutartį, vadinasi viskas gerai“, – teigė sodybos atstovas.
Įžvelgė ir kliento kaltę
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sakė, kad klientai turėtų rinktis patikimas sodybas.
„O patikimos sodybos yra klasifikuojamos gandrais. Asociacija sodybas tikrina kas du metus ir suteikia tam tikrą gandrų skaičių. Jeigu sodyba turi 1–2 gandrus tokia sodyba bus paprastesnė, o jeigu ji turi 4–5 gandrus tada reiškia, kad ji geresnė. Pagal tai gali būti aišku, koks bus sodybos nudėvėjimas. Jeigu žmogus išsirenka 1 ar 2 gandrų sodybą tai reiškia, kad ji bus nudėvėta ir lūkesčiai sodybai neturėtų būti dideli.
Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar nuomojama sodyba yra registruota Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Tada galima kreiptis į tarnybą ir skųstis, kad šeimininkas neįvykdė įsipareigojimų sutvarkyti sodybą. Ir tokiu būdu susigrąžinti rezervacijos mokestį. O jeigu sodyba veikia nelegaliai tada padėti gali tik teismas“, – pasakojo asociacijos prezidentė.
Anot jos, panašių skundų dėl sodybų retai tenka sulaukti.
„Šiuo konkrečiu atveju ir kliento šiek tiek yra kaltės, kad jis patikėjo sodybos šeimininko pasakomis. Užsisakė katę maiše. O nesąžiningas šeimininkas ir naudojasi žmonių patiklumu“, – sakė A. Vaitkuvienė.
Sodyba nelegali?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) informavo, kad neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąraše „Zinkiškių sodybos“ nėra
„Patikrinus informaciją internete, rastas tik vienas skelbimas svetainėje www.plotai.lt, kuriame skelbiama apie šios sodybos nuomą, skelbimų apie teikiamas apgyvendinimo paslaugas „Zinkiškių sodyboje“ nerasta“, – komentavo VVTAT.
Tarnyba teigė, kad teisės aktai numato verslininko pareigą suteikti vartotojui išsamią, teisingą, visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo ir sutarties nutraukimo sąlygas, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos vartotojo apsisprendimui sudaryti sutartį.
„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Šiuo konkrečiu atveju tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo yra susiklostę sutartiniai santykiai, kilę ginčai dėl šių sutartinių santykių gali būti sprendžiami teisme arba, jeigu vartotojas kreiptųsi į VVTAT, ginčas būtų nagrinėjamas ne teismo proceso tvarka.
Priimtas VVTAT sprendimas dėl ginčo būtų privalomas, jei nei viena iš ginčo šalių per 30 dienų nesikreiptų į teismą dėl ginčo nagrinėjimo. Prieš kreipiantis į VVTAT, vartotojas pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia, arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo proceso tvarka, pateikdamas visus turimus mokėjimo dokumentus, sutartį, konkrečius įrodymus dėl paslaugų kokybės ar sutarties sąlygų neatitikimo ir kitus įrodymus“, – komentavo VVTAT.
Pasak tarnybos, kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinama, dėl kokių paslaugų teikimo sąlygų buvo susitarta ir kokia vartotojo nustatyta atsakomybė už paslaugų teikimo metu padarytą žalą verslininko turtui.
„Siekiant išvengti įvairaus pobūdžio ginčų, vartotojams patariame pirmiausia patikrinti informaciją apie verslininką, būtiniausius kontaktinius duomenis – buveinės adresą, telefono numerį, el. pašto adresą, teisinę veiklos formą, kitų vartotojų atsiliepimus apie verslininką specialiose atsiliepimų svetainėse bei prašyti suteikti kuo daugiau informacijos apie paslaugų teikimo sąlygas raštu.
