Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Tomas (tikras vardas redakcijai žinomas – red. past.) neslepia pasipiktinimo, kai sostinės sankryžose kitų automobilių vairuotojai, stovėdami sankryžoje, privažiuoja prie kitos transporto priemonės galo ir nepalieka net menkiausio tarpo.
„Kiekvienas vairuotojas skuba nežinia kur. Ypač negaliu suprasti tų vairuotojų, kurie sankryžose tarsi prisiplaka prie pat automobilio ir galvoja, kad greičiau pasieks savo kelionės tikslą.
Kam reikia privažiuoti prie pat automobilio galo? O jeigu automobilis su mechanine greičių dėže pajudės atgal ir atsitrenks, tai kas tada atsakys už sukeltą eismo įvykį?“ – klausė skaitytojas Tomas.
„Prisispaudimas yra kvailas ir nesuvokiamas“
Vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas, vertindamas dalies žmonių nuogąstavimą, sako, kad iš tiesų kai kurie asmenys nekreipia dėmesio į saugaus atstumo išlaikymą tarp automobilių.
Pasak pašnekovo, tai, kad vairuotojai privažiuos kuo arčiau kito automobilio, niekas nepasikeis – eismas staiga judėti greičiau nepradės.
„Prisispaudimas prie kito automobilio yra kvailas ir nesuvokiamas. Tai yra klaidingas žmonių suvokimas. Dalis sako, kad tokiu būdu sumažėja eilės, todėl ir privažiuoja arčiau kito automobilio. Tačiau eilių susidarymo esmė yra ne centimetrai ir ne metrai, o automobilių kiekis“, – teigė A. Pakėnas.
A. Pakėnas taip pat svarsto, kad galbūt tokia situacija, kai vairuotojai pernelyg priartėja prie kitos transporto priemonės, susidarė ir dėl mūsų pačių psichologijos ar per menko Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymo.
„Turbūt daugelis iš mūsų esame atsidūrę tokioje situacijoje, kai prekybos centruose, stovėdami šalia kasos, prie mūsų nugaros pernelyg arti prisispaudžia kiti žmonės. Tačiau tai, kad tie žmonės prie mūsų priartėja, eilė nuo to nesumažėja, nes kasininkė išimčių vis tiek nepadarys.
Kiekvienam iš mūsų reikia erdvės, niekam juk nėra malonu, kai stovite įkalnėje, sankryžoje ir iš galo prie pat privažiuoja vilkikas. Manau, kad šis įprotis – priartėti prie kito automobilio galo kuo arčiau – yra nulemtas mūsų pačių psichologijos, kad turime lėkti, skubėti. Taip pat tai gali lemti ir žinių stygius“, – pastebėjo A . Pakėnas.
Kokį atstumą reikia išlaikyti?
A. Pakėnas sako, kad nereikia stebėtis, kai būtent dėl neišlaikyto saugaus atstumo, taip pat ir pašalinių veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu, vėliau vairuotojams tenka pildyti eismo įvykių deklaracijas.
„Esu matęs, kaip Gariūnų sankryžoje į eismo įvykį pateko iš viso 9 automobiliai. Tad man visuomet kyla klausimas: žmonės gerbiamieji, ką reikia daryti prie vairo, kad šviesiu paros metu, tiesiame, sausame kelyje yra sudaužomi automobiliai?“ – klausė pašnekovas.
Vairavimo instruktorius paaiškina, kokį atstumą kiekvienas vairuotojas turėtų išlaikyti, kuomet priartėja prie kito automobilio.
„Jeigu sustojome prie priekyje stovinčio automobilio, turime palikti tokią erdvę, kad jeigu ta transporto priemonė sustos ir nebevažiuos, mes galėtumėme ją apvažiuoti nepajudėdami atgal.
Mes, vairavimo instruktoriai, labai dažnai duodame orientyrą, kaip reikia sustoti, kad išlaikytumėme saugų atstumą tarp priekyje esančio automobilio. Reikia įsidėmėti, kad jeigu tai yra lengvasis automobilis, kiekvienas iš mūsų turime sustoti taip, kad matytume priekyje sustojusios transporto priemonės galinius ratus“, – paaiškino A. Pakėnas.
Ką rekomenduoja policija
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė taip pat dar kartą primena vairuotojams tai, kas yra sakoma KET.
„Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, – aiškino J. Liutkienė
Pasak jos, rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per 2 sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip 0,5 spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
„Apie sustojusios ar stovinčios transporto priemonės atstumą iki kitos nėra aptarta, svarbu, kad jeigu tai yra užstatoma kita transporto priemonė, jai nebūtų kliudomas eismas ir būtų paliktas toks atstumas, kad ji galėtų išvažiuoti“, – KET reikalavimus priminė J. Liutkienė.
Policijos atstovė atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl visos pasekmės, jeigu nutiktų eismo įvykis, dėl nesaugaus atstumo laikymosi atitektų iš paskos važiuojančiam vairuotojui.
Gruodžio mėnesį vykdomi specialūs patikrinimai
Kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais iki gruodžio 12 d. Lietuvoje buvo fiksuota 2815 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Šiemet eismo įvykiuose jau žuvo 118 gyventojų. Tai yra beveik 16 proc., arba 22 žmonėmis mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tiesa, per jį sužeistų asmenų skaičius išaugo 8 proc., arba 248 – iki 3286.
Šiemet iki lapkričio pabaigos mūsų šalyje buvo užfiksuota daugiau kaip 1,3 mln. KET pažeidimų, kuriuos įvykdė 1,05 mln. asmenų.
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir vykdydami eismo dalyvių elgesio kelyje kontrolę, gruodžio mėnesį visoje šalyje organizuoja šias prevencines priemones:
Transporto priemonių, įskaitant dviračių (elektrinių paspirtukų), vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai – gruodžio 24–27 d. ir 30–31 d. Viena iš šių priemonių (angl. Operation Alcohol & Drugs), inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), bus vykdoma daugelyje Europos šalių.
Vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė bus vykdoma gruodžio 13–16 d.
Tuo metu vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.), kontrolė – gruodžio 19–21 d.
Pastebima, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į avaringumo būklę prižiūrimoje teritorijoje, gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.
Vairuotojų prašoma kelyje elgtis atsakingai ir drausmingai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, saugoti save ir nelikti abejingu kitiems
