„Aplinkybių, kurios turi įtakos eismo įvykiams, statistika šiltuoju ir šaltuoju metų laiku išties skiriasi. Vėlyvą rudenį ir žiemą tamsos daugiau nei šviesos, nereti dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, skirtingų kritulių gausa. Tai lemia slidžios kelio dangos formavimąsi. O ji yra pagrindinė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inspektorių žiemą analizuojamų įvykusių šalies keliuose eismo įvykių priežastis. Dėl slidaus kelio 2019 m. sausį ir vasarį skaičiuojame 17 tokių atvejų. Keli jų baigėsi mirtimi“, – sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaišas.
Jo teigimu, kelyje vairuotojas turėtų būti ypač budrus, kai termometro stulpelis rodo tris laipsnius šilumos: esant tokiai temperatūrai kinta padangų savybės, ant viadukų ir atvirose vietose gali pradėti formuotis ledas. Vis dėlto slidus paviršius tiek pradedančiam, tiek patyrusiam vairuotojui pavojingiausias esant nulinei temperatūrai, lijundrai, iškritus sniegui ar susiformavus plikledžiui, o pagrindinė vairuotojų klaida yra ta, kad visais metų laikais jų elgesys prie vairo vienodas.
Tad į ką būtina atkreipti dėmesį?
Saugus greitis ir atstumas. Žiemą turite iš anksto įvertinti situaciją ir pasirinkti tokį greitį, kad važiuodamas per lėtai nesukeltumėte nepatogumų kitiems eismo dalyviams, arba pernelyg spausdamas greičio paminą nerizikuotumėte patekti į eismo įvykį. Ne mažiau svarbu yra laikytis ir deramo atstumo nuo priešais jus važiuojančio automobilio, nes kai kelio danga apledėja, yra padengta sniegu, šlapia, stabdymo kelias ilgėja.
Kelio danga. Net ir lengvas sniegas nepermatoma paklote uždengia kelią, todėl vairuotojui sunku tik pažvelgus įvertinti, ar po juo nėra plikledžio. Tokiu atveju būtina sumažinti greitį ir kuo atsargiau manevruoti. Taip pat vertėtų atsiminti, kad kelio danga nėra vientisa – slidžią atkarpą keičia neslidi ir atvirkščiai. Ypač saugotis reikėtų šlapio sniego sankaupų, susiformavusių prie provėžų ir arčiau kelkraščių.
„Koks pavojingas plikledis, iliustruoja vienas mūsų nagrinėtas įvykis. Kelias dienas prieš jį buvo atodrėkis, sniegas ant kelio tirpo, bet įvykio dieną staigiai pašalo ir jis virto ledu, kurį uždengė lengvas sniegas. Vizualiai vairuotojas plikledžio nematė. Todėl automobilis ėmė slysti, o užvažiavęs ant žvyrkelio nelygumo visiškai prarado sukibimą su keliu ir vertėsi”, – pasakoja L. Jovaišas.
Padangos ir langai. Geriausiomis savybėmis pasižymi ne senesnės kaip penkerių metų padangos. (idealiausias amžius – iki trejų metų), kurių protektoriaus gylis ne mažesnis nei 5 mm. Ruošiantis šaltajam sezonui, ant visų keturių ratų reikia uždėti žiemines padangas. Ir jos būtinai turi būti vienodos, kad būtų lengviau valdyti automobilį.
Prieš pradėdami kelionę žiemą privalote švariai nusivalyti ir automobilio langus bei pakeisti langų plovimo skystį žieminiu ir pasitikrinti jo kiekį specialiame bakelyje. Važiuojant šaltuoju sezonu langai dažnai apsineša purvinu sniegu, todėl juos reikia dažnai valyti, kad puikiai matytumėte kelią.
Manevravimas. Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų lygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.
Vis dėlto ką daryti, jei automobilis ėmė slysti?
Pagrindinės taisyklės, vienodai tinkančios tiek įgudusiam, tiek pradedančiam vairuotojui, – nepanikuoti, atleisti akseleratorių ir sukti vairą automobilio galinės ašies slydimo kryptimi. Svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos ABS, ASC, ESP saugumo sistemos, kurios slydimo metu tikrai pagelbės.
Techniškai tvarkingas automobilis ir vairuotojo budrumas yra pagrindinis saugios kelionės garantas. Nereikia bijoti vairuoti žiemą, tik važiuodami neįprastomis ir pavojingomis meteorologinėmis sąlygomis nepasikliaukite vien kelių tarnybų darbuotojų pabarstyta druska ir smėliu.