Paprasti rusai gyrė lietuviškos kilmės pieno produktus, kuriuos Rusijos vartotojų teisių tarnyba neoficialiai pavadino pavojingais rusų sveikatai. Pieno produktų eksportas į Rusiją sustabdytas, tačiau Lietuvos įmonės parodoje susilaukė didelio vartotojų dėmesio. O Lietuvos žemės ūkio ministro ir kitų institucijų vadovų viltys išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Rusija nutraukė lietuviškų produktų eksportą, ištaisyti trūkumus, jei jų buvo, išsiaiškinti tolesnio bendradarbiavimo galimybes atsimušė tarsi į sieną.
Dalyvių sumažėjo
Parodoje „Auksinis ruduo 2013“ Maskvoje bene pirmą kartą pirmuoju smuiku grojo ne verslininkai, bet politikai. Gal todėl šį kartą buvo sunkoka suderinti oficialią informaciją su tikrąja. Kaip įprasta, svarbiausią Rusijoje rengiamą žemės ūkio ir pramonės parodą „Auksinis ruduo“ aplanko aukščiausi šios šalies valdžios atstovai. Tvarka nepasikeitė ir šįmet – į parodą užsukęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas su gausia palyda aplankė 26 ekspozicijas. Prie vienų ekspozicijų užtrukdavo kelias minutes, o prie kitų tik pasisveikindavo. Skirtingai nei kitose šalyse rengiamose parodose, Rusijoje paprasti piliečiai ir žurnalistai į parodą įleidžiami tik tada, kai Rusijos valdžios atstovai iš jos išvyksta, todėl kalbant apie valdžios reakciją galima pasikliauti tik skurdžia oficialia informacija.
Tačiau statistiniai duomenys teikia duomenų apmąstymui. Akivaizdu, kad šįmet parodos „Auksinis ruduo“ dalyvių gerokai sumažėjo. Štai prieš metus parodoje dalyvavo 35 šalys, o šį kartą – tik 25. Didžiausia ekspozicija buvo Vokietijos, kiek mažesnė – Italijos ir Olandijos, Vengrijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos. Parodoje nedalyvavo mūsų kaimynai latviai, estai, nusivylusi Rusijos rinka atsisakė dalyvauti ir Lenkija.
Rusijos žemės ūkio produkcijos įvairovę demonstravo 50 regionų atstovai, kurie pristatė pieno bei mėsos produktus, gėrimus, žemės ūkio techniką, galvijus, maisto produktus. Rusijos žemės ūkio ministras Nikolajus Fiodorovas forume „Investicijos į žemės ūkį: valstybės ir verslo vaidmuo“ pabrėžė Rusijos siekį ateityje patiems apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Tačiau kol kas susidaro įspūdis, kad šis tikslas tarsi tolsta.
Dalyvavo aštuntą kartą
Rusijos premjeras D.Medvedevas trumpam stabtelėjo ir prie Lietuvos stendo, nors iš anksto tai nebuvo planuota. „Pasinaudojau proga ir pakviečiau Rusijos premjerą aplankyti mūsų ekspoziciją“, – sakė Seimo Lietuvos ir Rusijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo grupės pirmininkas Viktoras Uspaskich.
Lietuvos stendas išsiskyrė iš parodos, buvo įrengtas originaliau ir skoningiau nei kiti, traukė lankytojų ir dalyvių dėmesį. Penkioliktą kartą surengtoje parodoje Lietuva dalyvavo aštuntą kartą. Šįmet Maskvoje savo produktus demonstravo Lietuvos pieno pramonės lyderės AB Vilkyškių pieninė, AB „Žemaitijos pienas“ bei AB „Pieno žvaigždės“, mėsos pramonės įmonė UAB „Biovela group“ pateikė savo gaminius, o UAB „Krekenavos agrofirma“ ir UAB „Agrovet“ – informaciją apie įmones bei jų gaminamą produkciją. Lietuvos svečius vaišino UAB „Bernelių užeiga“. Gausaus vartotojų dėmesio susilaukė UAB „Obuolių namai“ sultys, Nijolės Šakočienės kepti gražuoliai šakočiai bei Vitalijos Stankevičienės įmonės „Saimeta“ duonos gaminiai. Beje, Lietuvos įmonės parodos dalyviams ir lankytojams pateikė ne išskirtinių, tik parodai skirtų gaminių, bet produktų, kurių buvo galima, dabar galima, arba dar galima bus įsigyti pagrindinėse Maskvos ir kai kurių kitų Rusijos miestų prekybos centruose. Ar jie populiarūs? Į šį klausimą maskviečiai atsakydavo neretai apguldami palyginti nedidelę Lietuvos ekspoziciją.
Gyrė lietuviškus produktus
„Valstiečių laikraščio“ pakalbintas maskvietis inžinierius Nikolajus Abeljanovas sakė pastaruoju metu parduotuvėse pasigendantis lietuviškų produktų. „Mano šeima valgė tik lietuviškus pieno gaminius. Ypač mėgstame lietuvišką grūdėtąją varškę, kietąjį sūrį „Džiugas“, o vaikai pamėgo būtent lietuviškas sūrio lazdeles, nors tokias gamina ir Rusijos įmonės. Deja, dabar šių gaminių jau tenka paieškoti. Prekybininkai man aiškino, kad atsargos baigėsi, o jūs, lietuviai, mums nebeparduodate šių gaminių “, – sakė N.Abeljanovas.
Maskvietis labai nustebo, kai paaiškinome, kad lietuviškos kilmės pieno produktų eksportą nutraukė ne Lietuva – jį sustabdė Rusijos vartotojų teisių tarnyba. Šios institucijos vadovo Genadijaus Oniščenkos nuomone, lietuviški pieno produktai kelia grėsmę Rusijos vartotojų sveikatai. Įdomu tai, kad šie gaminiai nekelia grėsmės ES šalių, Azerbaidžano, JAV ir kitų šalių vartotojams.
„Gerai, kad ši tarnyba rūpinasi vartotojų apsauga, tačiau man neteko girdėti, kad jie tikrintų Pamaskvės įmonių produkciją. Žinote, mes, vartotojai, atsirenkame produktus remdamiesi savo patirtimi ir, pavyzdžiui, mano nuomonę apie lietuvių gaminamų produktų kokybę sunku pakeisti“, – sakė kasmet Lietuvoje apsilankanti maskvietė Aleksandra Avdejeva. Svečius maskvietė visada pavaišindavo „Biovela Group“ mėsos produktais, tačiau dabar į juos galėjo pasižiūrėti tik parodoje. Negalėjo net paragauti, nes įmonė dar neatgavo leidimo savo gaminius eksportuoti į Rusiją.
„Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Rusijos rinka įmonei yra svarbi ir tikimasi, kad leidimas eksportuoti bus gautas. Tačiau dėl eksporto uždraudimo įmonė daug nuostolių nepatyrė – produktai buvo parduoti Lietuvoje ir kitose rinkose.
Kairė nežino, ką daro dešinė
Radikaliai pasikeitusi Rusijos valdžios nuomonė apie bendradarbiavimą su Lietuva yra akivaizdi. Valdžios nurodymus vykdanti Rusijos spauda pateikia jokiais argumentais neparemtus teiginius ir tvirtina, kad lietuviški pieno produktai yra pavojingi vartotojų sveikatai. Necituosime absurdiškų teiginių, tačiau stebina tai, kad net Rusijos tarnybos iki šiol nežino, kokius kuri iš jų priėmė sprendimus, nes viena kitos apie priimtus sprendimus neinformuoja. Taigi susidaro įspūdis, kad kairė nežino, ką daro dešinė.
Parodoje Maskvoje lankėsi ir tikėjosi iš Rusijos tarnybų pagaliau gauti oficialią informaciją Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius. Tačiau jau antrąją parodos dieną VMVT vadovo nuomonė pasikeitė. „Mes daug kartų siuntėme oficialius raštus Rusijos vartotojų teisių tarnybai, tačiau negavome jokio atsakymo. Jokio! Mes nežinome, kaip toliau bendradarbiauti. Nesuprantu, kodėl kažkokia institucija elgiasi tarsi valstybė valstybėje?“ – stebėjosi J.Milius.
Be kita ko, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, į minėtą instituciją kreipėsi ir Lietuvos ambasada Rusijoje. Išsiųsti šeši raginimai pateikti oficialią informaciją ir pateikti pasiūlymus, kada Lietuvos atstovai galėtų susitikti su Rusijos vartotojų teisių tarnybos vadovu. Atsakymų nesulaukta. Tiesa, spalio 10 d. parodoje „Auksinis ruduo“ pasklido informacija, kad minėtos tarnybos vadovas Genadijus Oniščenka pageidauja susitikti su Lietuvos įmonių vadovais. Su šia viltimi į parodą atvyko AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius Robertas Pažemeckas, žadėjo atvykti „Pieno žvaigždžių“ vadovas, tačiau jau kitą dieną tokio susitikimo galimybė Rusijos iniciatyva žlugo.
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sakė, kad Lietuvos tarnybos siekia ir sieks išsiaiškinti, kokius lietuviškų pieno produktų trūkumus nustatė Rusijos tarnybos, išsiaiškinti, kokios yra tolesnio bendradarbiavimo galimybės, kokią informaciją Lietuva turėtų pateikti ir ką turėtų padaryti, kad atsiradusi problema būtų išspręsta. Tačiau iki penktadienio to padaryti nepavyko.
Apskritai susidarė įspūdis, kad Rusijos tarnybos specialiai vilkina veiksmus, nenori net diskutuoti, nes tada jos turėtų pateikti nešališkų įrodymų, kad tyrimai apskritai buvo atlikti. Susidariusi padėtis primena painų detektyvą, kurį bandysime narplioti jau kitame „Valstiečių laikraščio“ numeryje.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
