2000-aisiais šalį palikusiam ir dabar į Tėvynę grįžusiam žmogui šiandien matomos kainos gali sukelti šoką. Pavyzdžiui, kadaise Europą nuo badmiriavimo išgelbėjusios bulvės per dešimt su trupučiu metų pabrango keturis, populiariausia duona ruginių miltų pagrindu – penkis, dauguma kitų perkamiausių maisto prekių – du ir daugiau kartų. Maždaug 100 proc. ūgtelėjo ir degalų, benzino, dujų buitiniams vartotojams, šilumos kainos. „Respublikos" kalbinti ekonomistai teigia, kad dėl išaugusių kainų reikia kaltinti naujas tendencijas pasaulyje ir... narystę ES.
Tiesa, maždaug du kartus didėjo ir lietuvių pašalpos bei pensijos, atlyginimas į rankas. Remiantis oficialia statistika, 2000–aisiais atskaičius mokesčius gaudavome 692 litus, 2010–aisiais – jau 1554. Vis dėlto algų didėjimas nebuvo toks, kad atsvertų besaikį prekių ir paslaugų kainų augimą.
Tačiau pastaruoju metu susiklosčiusi padėtis išvis žmones varo į neviltį. Populiariausios prekės jau brangsta iškart šimtais procentų. Pavyzdžiui, kaip skelbia žiniatinklis www. produktukainos.lt, per metus nuo 2010 metų vasario 25 d. iki 2011 metų vasario 24 d. bulvės pabrango nuo 0,68 lito iki 2,08 lito, arba net 208,88 proc.! Populiariausio A95 benzino kaina vos per tris mėnesius nuo 2010–ųjų lapkričio išaugo maždaug 13 proc. ir vakar kai kuriose degalinėse kainavo 4,63 lito už litrą.
Tačiau kas kaltas, kad kriziniais 2011–aisiais gyvename blogiau nei 2000–aisiais, dar nepasibaigus Rusijos krizei? Juk, atrodo, per tuos vienuolika metų elgėmės „teisingai" – viską, ką turėjome vertingesnio, privatizavome. Įstojome į ES. Įvedėme laukinį kapitalizmą, kad užsienio investuotojams sudarytume kuo geresnį vadinamąjį investavimo klimatą. O rezultatas priešingas?
Narystės kaina
„Šiandien jau aiškiai matome, kad labai didele dalimi į skurdą mus nustūmė įstojimas į Europos Sąjungą. Tiesa, tik nedaug kas išdrįsta apie tai kalbėti garsiai. Kadaise visi mes buvome ES entuziastai, stengėmės į Bendriją patekti bet kokia kaina, todėl dabar labai sunku pripažinti savo klaidas", – „Respublikai“ dėstė Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas.
Jis sakė, kad nuo tada, kaip 2004–aisiais Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į ES, kainos nuolat lyginosi su kitomis Bendrijos šalimis. “Dabar kai kurių prekių kainos Baltijos šalyse netgi didesnės nei, sakykime, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Tačiau to nepasakysi apie algas ar socialines pašalpas. Europos senbuvės apdairiai rūpestį dėl socialinės politikos paliko pačioms įstojusioms naujokėms, kurios tiems dalykams visai neturi pinigų", – tvirtino pašnekovas.
„Faktas kaip blynas – sutikdamos išplėsti ES skurdžių Rytų Europos šalių sąskaita, šalys senbuvės pasirūpino, kad jų gerovė nė kiek nenukentėtų. Todėl, pavyzdžiui, privertė, kad Lietuva uždarytų Ignalinos atominę elektrinę, kuri, sujungus Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklus, galėjo juntamai numušti tenykštes elektros kainas, o kartu – ir energetikų uždarbį. Taip pat senbuvės skurdžias šalis privertė kelti degalų akcizus, kad į Vakarus neplauktų pigus dyzelinas ar benzinas iš Rytų. Aišku, kad paskui šoko ir maisto, ir visos kitos kainos", – pasakojo D.Smirnovas.
Jo tvirtinimu, iš įstojimo į ES išlošė tiktai politikai. „Tiesa, kai stojome, jie ir patys apie Bendriją įsivaizdavo kitaip, nei yra iš tikrųjų. Buvo manoma, kad užteks nuvažiuoti į Briuselį ir pinigai bei investicijos byrės didžiuliais maišais. Taip buvo Sovietų Sąjungoje, kai apsukrūs Baltijos valdininkai Maskvos politikus palenkdavo dešromis ir kitokiomis gėrybėmis. Briuselis net iš tolo nesileidžia būti šitaip kalbinamas. Bet politikai nepralošė – jie gauna gėrybių per įvairius ES fondus, o to, deja, nepasakysi apie paprastus estus, latvius ar lietuvius", – išdėstė savo nuomonę Latvijos ekonomistas.
Tačiau dėl pastaruoju metu beprotiškais tempais kylančių kainų D.Smirnovas nelinkęs kaltinti ES. „Maisto, degalų kainų augimą lemia pasaulinės tendencijos. Pavyzdžiui, pernai Rusijoje dėl sausros grūdinių kultūrų buvo išauginta dukart mažiau nei paprastai. Šiemet dėl stichijų ir potvynių Australijoje irgi laukiama blogesnio derliaus. Natūralu, kad sumažėjus pasiūlai ir auga maisto produktų kainos. Ir netgi nekilnojamojo turto burbulą išpūtę spekuliantai čia niekuo dėti", – pasakojo D.Smirnovas.
Kaltininkai – fundamentalūs pokyčiai
Akademikas Antanas Buračas kaltininkų dėl šiandien septynmyliais žingsniais augančių kainų ieško kitur. „Neseniai apie tai diskutavome akademiniuose sluoksniuose, todėl dabar galiu daryti šiokius tokius apibendrinimus", – atskleidė pašnekovas.
Pasak akademiko, niekam nereikia aiškinti, kad šiandien labiausiai brangsta maisto produktai ir energetikos ištekliai. „Yra pavojus, kad krizė Šiaurės Afrikos šalyse pakels ir medvilnės kainas", – konstatavo A.Buračas.
Tačiau akademikas siūlo savęs neraminti, kad kainų augimas bus trumpalaikis. „Jis susijęs su fundamentaliais pokyčiais pasaulyje, todėl yra tvarus, laukime, kad jis bus ir ilgalaikis", – sakė ekonomistas.
„Manyčiau, kad daug lemia netikėtas Kinijos ekonomikos šuolis. Ji staiga atsidūrė visai kitoje šalių kategorijoje, negu kad buvo iki šiol. Stengiasi neatsilikti ir kita šalia esanti pasaulio supervalstybė Indija. To nepalyginsi su lokalinėmis problemomis, kurias sukėlė praėjusios vasaros gaisrai Rusijoje, taip pat potvynis, užtvindęs Rytų ir Vidurio Europą. Tai ilgalaikis kainų kilimo procesas, nes ir paklausos augimas dviejose Rytų Azijos valstybėse yra sistemingas ir ilgalaikis. O juk dar prisiminkime, kad Kinijoje ir Indijoje gyvena du penktadaliai planetos gyventojų", – atskleidė A.Buračas.
Pasak jo, kai yra išaugusi paklausa, bet nedidėja pasiūla, užtenka mažos kibirkšties, kad kainos taptų nevaldomos. „Šiandien tokia kibirkštis buvo įvykiai Libijoje. Ši šalis tiekia vos 1,5–2 proc. viso išgaunamo pasaulyje naftos kiekio. Tačiau rinkų reakcija buvo tokia, tarytum Libija išgautų pusę pasaulio juodojo aukso", – atkreipė dėmesį akademikas.
Anot A.Buračo, rinkos bijo. “Nafta iš Libijos tiekiama tiesiai į Europą. Kainoms įtaka daroma ne tiek per pasiūlą, kiek per vertybinių popierių kotiruotes. O jos yra nukreiptos ne tiek į dabar esančią situaciją, kiek į ateitį, kuri neaiški. Yra rizika, kad sutriks naftos tiekimas, todėl žaliavos kainos kyla net nesant pakilusios pasiūlos", – dėstė akademikas.
Ekonomisto Povilo Gylio teigimu, net ir aklam aišku: visai nesvarbu, kad ir kokios būtų kainų augimo priežastys, jos stipriai atsilieps tokių skurdžių šalių kaip Lietuva ekonomikai. „Jei koks atsigavimas ir bus, jį praris infliacija", – sakė P.Gylys.
