Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
Baigėsi šventės, lydimos įvairių gerumo akcijų. Kasmet jos sulaukia vis daugiau dėmesio, surenkama daugiau lėšų ligoniams, skurstantiems ir kitokių negandų prispaustiems žmonėms. Ar žmonės tampa jautresni ir dosnesni todėl, kad turi daugiau finansinių galimybių, ar todėl, kad skurstančių mato vis daugiau?
Galimybė padėti – labai arti
Pernai spalio pabaigoje vykusios „Maisto banko“ akcijos metu šalies gyventojai nepasiturintiems paaukojo maisto už milijoną litų. Tai didžiausias kada nors „Maisto banko“ akcijoje surinktas produktų kiekis. Organizacijos duomenimis, 68 miestuose surinkta kone 318 tūkstančių vienetų ilgai negendančių maisto produktų.
Pasak „Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus, tokiems rezultatams įtakos turėjo išaugęs akcijoje dalyvaujančių parduotuvių kiekis, didesnis aukotojų skaičius. Organizatoriai suskaičiavo, kad akcijoje dalyvavo beveik 130 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
„Didesnis žmonių dosnumas, ko gero, rodo augantį pasitikėjimą atsigaunančiu šalies ūkiu. Žmonės jaučiasi ramesni dėl ateities, todėl drąsiau aukoja“, – svarsto V. Ilgius. Jo žiniomis, du trečdaliai lietuvių aukoja, o norinčiųjų aukoti – dar daugiau, tačiau ne visi turi finansinių galimybių.
Auga ir aukojamos sumos. „Jei ankstesniais metais vienas žmogus vidutiniškai paaukodavo maisto produktų už 5 litus, tai dabar už 7–8 litus. Žinoma, išaugo ir kainos, tačiau ir žmonės tapo dosnesni“, – sako „Maisto banko“ vadovas.
V. Ilgiaus įsitikinimu, paramos akcijų sėkmė priklauso ir nuo to, kiek „patogus“ yra aukojimo būdas.
„Žmonėms yra patogu, kai atėję į parduotuvę gali nupirkti produktų nepasiturintiems ir juos palikti specialiose dėžėse. Patogus aukojimo būdas ir sėdint prie televizoriaus, tereikia surinkti telefono numerį“, – įsitikinęs „Maisto banko“ vadovas.
Vis dėlto V. Ilgius įžvelgia ir neigiamą dažnų paramos akcijų aspektą – žmonės pradeda piktintis, kodėl turi taip dažnai šelpti.
„Carito“ rėmėjai – pavieniai žmonės
„Caritas“ organizavo kalėdinę akciją – pardavinėjo žvakutes. Šiaulių „Caritas“ taip pat aktyviai įsijungė į akciją ir prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ rinko aukas. Suaukota nemažai pinigų“, – sakė Šiaulių „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė, bet dar negalėjo įvardinti tikslios sumos.
Savanoriai, pardavinėję žvakutes, išgirdo įvairių nuomonių: „Kam to reikia?“, „Valdžia atėmė, kodėl dabar mes turim duoti?“ ir panašių, tačiau dauguma buvo nusiteikę geranoriškai. Vieni už žvakutę duodavo litą, kiti ir 20 litų nepagailėdavo.
Ponia Zita džiaugiasi, kad šiemet miesto „Sandoros“ pagrindinė mokykla paruošė dovanėlių nepasiturintiems žmonėms.
„Carite“ savanore aktyviai metus dirbanti Z. Baranauskienė mano, kad žmonės tikrai yra jautrūs. Jų skyrius nuolat sulaukia skambučių žmonių, kurie nori paremti įvairiais daiktais, rūbais, baldais, maisto produktais, pinigais. Yra keletas nuolatinių rėmėjų, kurie aukoja pinigų.
„Caritas“ į verslininkus nesikreipia, todėl ir didelėmis lėšomis negali pasigirti. Ypač trūksta neįgalių ir senų žmonių priežiūros priemonių: vaikštynių, specialių lovų.
„Caritas“ dažniausiai remia tas šeimas, kurios pačios prašo pagalbos. Kartais apie vargstančias šeimas sužino iš vaiko teisių specialistų. Stengiasi padėti tvarkingoms šeimoms.
Žinią skleidžia iš lūpų į lūpas
Ramutė Pilypienė, Šiaulių moterų „Lions“ klubo prezidentė, sako, kad jų organizacija didžiausią dėmesį skiria vaikams. Penktus metus vykdo įvairias akcijas, ieško rėmėjų. Pastaraisiais metais jų vis daugėja.
Rėmėjų ieškoma tarp pažįstamų, rengiami labdaros koncertai, spektakliai. Jų metu išplatinama 400–600 bilietų, kurių kaina – 50 litų. Atmetus išlaidas, surenkama 15–20 tūkstančių litų. Šie pinigai skiriami pasirinktam ligotam vaikui.
„Kai prieš trejus metus rengėme kalėdinę akciją, buvo tik viena įmonė, kuri parėmė, o šį gruodį į akciją įsijungė keturios įmonės ir penki fiziniai asmenys. Surinkome pinigų ir naujų daiktų maždaug už 55 tūkstančius litų, o kur dar daugybė paaukotų naudotų daiktų ir rūbų“, – paskutinės akcijos rezultatais džiaugiasi R. Pilypienė.
Kasmet artėjant Kalėdoms „Lions“ klubo narės aplanko 15–20 šeimų: socialiai remtinų, daugiavaikių, vienišų mamų, auginančių vaikus, išsiaiškina jų poreikius.
„Mus džiugina tai, kad norinčių padėti daugėja. Kalėdų išvakarėse į kažkieno namus atkeliauja televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, baldai, dar viena šeima pradeda būsto remontą dovanotomis medžiagomis, o kai kas užsideda naujus akinukus arba gauna vitaminų, higienos priemonių, rūbų ir avalynės“, – pasakoja R. Pilypienė.
2009 metais, minėdamos klubo įkūrimo 5-metį, Šiaulių „Akropolyje“ moterys pastatė aukų dėžutę. Sumanymas pasiteisino, po metų prekybos centre „Saulės miestas“ pastatyta dar viena aukų dėžutė, o besibaigiant 2013 metams – dar ir prekybos centre „Bruklinas“. Suaukoti pinigai skiriami klausos negalę turintiems vaikams.
Dėmesio sulaukia kasmet vis daugiau
Nuo pat įsikūrimo moterų klubas globoja ir Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Klubo surastomis lėšomis rekonstruota virtuvė, atnaujinta jos įranga, suremontuotos kelios vaikų grupių bei koridorių patalpos, lauke pastatyta nauja medinė pavėsinė, įrengtos sūpynės, smėlio dėžės, nupirkta lauko žaislų.
„Šiais metais sulaukėme ypač daug dėmesio ir paramos", – sakė Šiaulių kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė. Kūdikių namai turi ir nuolatinių rėmėjų, ir tokių, kurie paremia vieną kitą kartą.
Direktorę džiugina ne tik materiali parama, bet ir dėmesys vaikams. Mokiniai rengia vaikams koncertus, vaidinimus, bendrauja, žaidžia su vaikais.
Kūdikių namai visada sulaukdavo dėmesio. Anksčiau buvo daugiau paramos aplinkai, buičiai gerinti, dabar rėmėjai pasirūpina geresne vaikų mityba, geresnėmis higienos priemonėmis, finansuoja vaikų išvykas prie jūros ir ekskursijas.
