Didžiųjų loterijų organizatoriai atskleidė, kaip dažnai ir kokių prizų lietuviai taip ir neatsiima bei kokie terminai skirtingiems prizams yra taikomi.
Kartais loterijų laimėtojų laukiama ir kelias savaites
„Perlas Network“ loterijų kategorijos įvaizdžio vadovė Justė Pažūsytė atskleidė, kad, pvz., „Eurojackpot“ loterijos bilietams nuo 2013 m. lietuviai išleido 95 mln. eurų, o laimėjo 139 mln. eurų
Ji nurodė, kad neatsiimtų prizų, kad ir pačių smulkiausių, dalis yra itin maža.
Anot pašnekovės, žmonės, kurie tikisi laimėjimų, tikrai tikrina savo bilietus, tad tikimybė nepastebėti ar praleisti laimėjimo faktą yra maža:
„Ypač, jei žmogus bilietą perka internetu. Tokiu atveju apie laimėjimą jis gauna laišką, jam kreiptis ir ieškoti informacijos niekur nereikia.“
J. Pažūsytė patikino – atvejų, kad žmogus neatsiimtų didesnės sumos, tikrai nėra buvę.
Jai antrino Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas, kuris irgi nurodė, kad laimėjimų neatsiėmimas yra labai retas atvejis.
„Tiesą sakant, aš su loterijomis dirbu 13 metų ir nepamenu nė vieno tokio atvejo, kad loterijos didžiojo prizo laimėtojas nebūtų atsiėmęs. Paprastai žaidėjai tikrina savo bilietus ir tai daro iš karto po tiražo.
Ypač juos paskatina informacija, kad didysis prizas laimėtas Lietuvoje arba net konkrečiai nurodant miestą ir bilieto pardavimo vietą“, – komentavo A. Karaliūnas.
Jis pripažino, kad yra tekę laimėtojo palaukti savaitę ar kelias, bet jie tikrai atsiima savo laimėjimus.
Loterijų laimėjimai – per kiek laiko reikia atsiimti?
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas pripažino, kad neatsiimtais kartais lieka nedideli laimėjimai.
Jo spėjimu, žaidėjai patikrina bilietą, pamato, kad laimėjo kelis eurus, ir nusprendžia atsiimti laimėjimą kažkada, kai bus parduotuvėje. Tačiau tą padaryti vis pamiršta.
Anot J. Pažūsytės, jei laimėtojas neatsiranda per 60 dienų, neatsiimtas prizas keliauja atgal į laimėjimo fondą.
A. Karaliūnas papildė, kad dėl daiktinio „Teleloto“ prizo reikia kreiptis per artimiausią savaitę nuo tiražo: „Tai pasitaiko, kad žaidėjai nespėja atsiimti laimėjimo per šį terminą.
Bet, pasikartosiu, taip nutinka su smulkesniais laimėjimais. Dėl didesnių sumų žaidėjai neatideda atsiėmimo ir nori laimėjimu džiaugtis kuo greičiau.“
Asociacijos atstovas nurodė, kad, jeigu tai – momentinė loterija, laimėjimą atsiimti reikia per mėnesį nuo loterijos organizavimo pabaigos.
Momentinius loterijos bilietus, kuriuos žaidėjai nusiperka į savo paskyras, platina bendrovė „New Miracle“.
Jos direktorė Ineta Šateikienė aiškino, kad laimingų bilietų laimėjimai sukrenta tiesiai į asmeninę žaidėjo paskyrą, todėl visi laimėtojai įmonei yra žinomi.
„Paprastai tik laimėję didesnę pinigų sumą žaidėjai užpildo pinigų išmokėjimo paraišką ir, pagal galiojančią įstatymų nustatytą tvarką, laimėjimą atsiima.
Mažesnius laimėjimus žaidėjai pasilieka paskyroje ir dažniausiai už juos nusiperka naujus bilietus“, – komentavo atstovė.
Iš loterijų laimėjo 5,4 mln. eurų daugiau, nei išleido
Anot A. Karaliūno, ilgametės gyventojų apklausos, kurias organizuoja Lošimų priežiūros tarnyba, rodo, kad bėgant metams lietuvių dalyvavimo loterijose įpročiai nekinta.
„Jie dažniausiai perka 1–2 bilietus (82 proc. respondentų), išleisdami iki 5 eurų per vieną apsipirkimą (70 proc. respondentų) ir tai daro kartą per savaitę ar rečiau (99 proc. respondentų).
Tai – duomenys iš pastarojo tyrimo, atlikto 2023 m., bet jie – panašūs ir ankstesniais tyrimais“, – dėstė asociacijos prezidentas.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, didžiąsias loterijas šiuo metu organizuoja trys uždarosios akcinės bendrovės: „Olifėja“, „Euloto“ ir „New miracle“.
Remiantis jų finansinėmis ataskaitomis, 2024 m. (iki birželio 30 d.) bendrovės pardavė 50,4 mln. bilietų (2023 m. tuo pačiu laikotarpiu – 49,8 mln.).
Taigi gyventojai per pirmąjį šių metų pusmetį didžiųjų loterijų bilietams išleido net 70,9 mln. eurų (per pirmąjį 2023 m. pusmetį išleido mažiau – 68 mln. eurų).
Iš jų lietuviams buvo išmokėta 38,1 mln. eurų (2023 m. – 37,3 mln. eurų) laimėjimų.
Taigi per pirmus šešis 2024 m. mėnesius gyventojai loterijoms prarado 32,7 mln. eurų – tiek bendrovės ir uždirbo (2023 m. ši suma siekė 30,8 mln. eurų).
Kiek ir kada yra apmokestinami loterijų laimėjimai?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė primena, kad laimėjimai (tiek piniginiai, tiek daiktiniai), gauti iš licencijas turinčių ir mokestį nuo loterijų apyvartos mokančių įmonių (tiek Lietuvoje, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėse), nėra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Jei loterijos organizatorius nemoka mokesčio nuo loterijų apyvartos, laimėtojams vis tiek gali būti taikoma lengvata.
T. y., jiems nereikia mokėti GPM, jeigu laimėjimo suma (vertė) neviršija 200 eurų ir jeigu iš to paties žaidimo ar organizatoriaus buvo gauti ne daugiau kaip 6 laimėjimai per kalendorinius metus.
Visais kitais atvejais, R. Virvilienės aiškinimu, loterijų laimėjimai yra apmokestinami:
- 15 proc. GPM, jeigu jų suma su kitomis gyventojo metinėmis pajamomis neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) sumos (2024 m. tai yra 228 324 eurai);
- 20 proc. GPM, kuris yra taikomas 120 VDU viršijančiai pajamų daliai.
„Kai yra gauti laimėjimai, kurių tam tikra dalis yra apmokestinama, o dalis – neapmokestinama pajamų mokesčiu, privalu deklaruoti juos visus.
Pvz., gavus 7 ar daugiau laimėjimų iš žaidimų ir akcijų organizatorių, kurie nėra mokesčio nuo loterijų apyvartos mokėtojai, reikia deklaruoti juos visus“, – dėstė VMI atstovė.
