Parduotuvėse jau prasidėjo įvairių prekių išpardavimas su nemažomis nuolaidomis. Prieš šventes prekybininkai dės dar didesnes pastangas išvalyti sandėlius. Kodėl vartotojų teisėmis besirūpinančios institucijos ir organizacijos įspėja gyventojus nepulti stačia galvą į akcijų jūrą?
Dievina akcijas, įtarinėja prekybininkus
Panevėžiečiai praėjusį savaitgalį šturmavo prekybos ir pramogų centrą „Babiloną“. Pirmasis prekybos kompleksas nuolaidų medžiotojus viliojo ženkliai sumažintomis prekių kainomis nuo ryto iki vėlyvo vakaro, o antrasis siūlė naktį apsipirkti čia įsikūrusiose parduotuvėse net iki 75 procentų pigiau.
Pirmajame „Babilone“ šeštadienį apsilankė 22 tūkstančiai gyventojų, antrajame – beveik 28 tūkstančiai. Eiliniais lapkričio šeštadieniais abiejuose prekybos kompleksuose sulaukiama apie 15 tūkstančių lankytojų. Lapkričio 24-ąją, kai buvo šturmuojamas vienintelis mieste prekybos ir pramogų centras, čia įsikūrusių parduotuvių apyvarta šoktelėjo kelis kartus.
Lietuvius jau seniai tarsi bites prie medaus traukia įvairios prekybininkų skelbiamos akcijos, nepaisant to, kad dažnas mano, jog tokių išpardavimų metu jie yra tiesiog vedžiojami už nosies, t. y. nuolaidos būna netikros. Tokią Lietuvos pirkėjų nuostatą akcijų atžvilgiu atskleidė bendrovės „PriceOn“, internete sukūrusios kainų palyginimo sistemą, šį mėnesį atlikta 500 gyventojų apklausa.
Skelbiama, kad daugiau nei 70 proc. respondentų pastebėjo, kad prekybininkai neseniai „Akropoliuose“ praūžusių „Jamam“ akcijų dienų metu piktnaudžiavo akcijų dydžiu. Daugiau nei 80 proc. respondentų nuomone, prekybininkai dirbtinai išpūtė akcijų dydžius, o 37 proc. atsakiusiųjų teigimu – net 20 procentų. Kitaip sakant, didelė dalis vartotojų manė, kad tokių dienų metu pirkėjai yra apgaudinėjami dirbtinėmis akcijomis.
„PriceOn.lt“ prekybos vietose atliko eksperimentą – likus savaitei iki akcijų dienų Vilniaus „Akropolyje“ esančiose parduotuvėse pažymėjo po kelias prekes (iš viso per 200 prekių) ir tuo metu galiojusias jų kainas, kurias vėliau palygino su „Jamam“ dienų metu siūlytomis kainomis.
Tyrėjai rado keletą vadinamųjų netikrų akcijų, kai senoji prekės kaina buvo nurodyta kaip akcinė, šalia priklijuojant didesnę, neva buvusią kainą. Tokių „akcijų“ skaičius nesiekė dešimties ir nesudarė daugiau nei 3,5 procento.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad dažniausiai nesutapdavo akcijų dydis – pavyzdžiui, taikoma nuolaida būdavo ne 25 proc., kaip prekybininkas nurodė reklamoje, o 25 litai. „PriceOn.lt“ teigimu, fiktyviomis akcijomis labiau apgaudinėti yra linkusios mažiau žinomos parduotuvės, nes jos dėl mažesnio žinomumo tarp pirkėjų yra mažiau jų pačių kontroliuojamos.
Panevėžyje apgaudinėti sunkiau?
„Babilono I“ vadovė Jūratė Gaspariūnienė sako iš pirkėjų nesulaukusi neigiamų atsiliepimų apie praėjusį šeštadienį vykusią akciją „Nešam“. Jos teigimu, panevėžiečiai ir rajono gyventojai gana aktyviai domisi prekių kainomis. Juolab kad parduotuvių palyginti nedaug ir nėra sudėtinga tai daryti.
„Pastebėjom, kad likus vienai dienai iki akcijos mūsų prekybos centre labai išauga lankytojų skaičius. Žmonės iš anksto apžiūri jiems patikusias prekes, įsidėmi kainas, o akcijos dieną ateina jų pirkti. Manau, kad prekybininkai nesiryžtų žaisti su nuolaidomis“,– tikino ji.
„Babilono II“ marketingo vadovas Erikas Petkevičius neslėpė, kad pernai, per pirmą kartą organizuotą naktinį išpardavimą, atsirado vienas kitas prekybininkas, per akciją dirbtinai pakėlęs pradinę prekės kainą, kad dabar daiktui taikoma nuolaida labiau masintų pirkėją.
Jis tikras, kad šiais metais to nebuvo. E.Petkevičius pritaria kolegei, kad pirkėjai atidžiai seka prekių kainas, tad pardavėjams būtų sunku apdumti jiems akis.
Pasigenda atitinkamų įstatymų
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė sako, kad niekam ne paslaptis, jog Lietuvoje prekybininkai manipuliuoja nuolaidomis savo naudai. Jos teigimu, federacija gana dažnai gauna gyventojų skundų dėl vadinamųjų netikrų akcijų, kai prekybininkai akcijos metu nurodo didesnę pradinę prekės kainą ir pritaiko jai nuolaidą. Pirkdamas tokią prekę su nuolaida žmogus iš esmės ją įsigyja už realią pradinę jos kainą, kuri galiojo iki akcijos. Kitaip sakant, jis yra tiesiog apgaunamas.
„Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie aiškiai apibrėžtų akcijų skelbimo tvarką. Įstatymai turėtų reglamentuoti, ką galima vadinti akcija, ko ne. Dabar šito nėra. Todėl prekybininkams labai paranku manipuliuoti kainomis. Kas nustatys, kokia iš tiesų buvo pradinė prekės kaina? Juk vieną dieną jie ant prekės galėjo uždėti vieną, kitą dieną – kitą kainą. Jiems niekas nedraudžia net po valandos pakeisti kainas“,– kalbėjo prezidentė. A.Armanavičienė nemano, kad žmogus, aplankęs kelias parduotuves, po savaitės ar dviejų pats gali prisiminti visų jam patikusių prekių kainas. Pasak jos, prekybininkai tai žino ir bando manipuliuoti nuolatos keisdami kainas.
Dovanoji – duok ir čekį
Šaltuoju metų laiku nori nenori turi pasirūpinti bent vienu kitu nauju drabužiu, batų pora sau ar savo šeimos nariams. Prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius kyla pagunda pakeisti seną televizorių ar kompiuterį, o apsirūpinti dovanomis dažnam yra šventas reikalas. Juo labiau kad tuo metu parduotuvėse lyte lyja nuolaidomis.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė prekių su didelėmis nuolaidomis pirkimą lygina su loterijos bilietu. Pasak jos, nusipirkus loterijos bilietą yra tikimybė, kad išloši. Ir čia panašiai – gal pasiseks sutaupyti, bet garantijos nėra.
„Akcijų metu prekybininkai valo sandėlius. Masinės pirkimo psichozės apimti žmonės nebežiūri, reikia jiems to daikto ar ne, nebesuka sau galvos dėl to, kiek jis galėjo kainuoti prieš akciją. Ant kainos nurodyta didelė nuolaida tiesiog užburia. Todėl didieji išpardavimai žmonėms padeda ne sutaupyti, o išleisti daugiau pinigų“, – sakė ji.
Gyventojams, kurie savo artimiesiems Kalėdų ir Naujųjų proga ketina dovanoti ne dovanų čekius, o daiktus, A.Armanavičienė pataria prie dovanos pridėti ir čekį arba bent jau išsaugoti jį savo stalčiuje. Jos teigimu, nors ir labai nesinori išsiduoti, kad dovana „akcinė“, geriau apsidrausti. Mat jeigu paaiškės, kad dovana nekokybiška ar nepatinka gavėjui, be čekio jos nebus galima grąžinti arba pakeisti.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys patikino, kad tai geras patarimas. Pasak jo, po švenčių pasipila vartotojų skundai dėl nekokybiškų dovanų, kai kuriems, pavyzdžiui, netinka batų ar drabužio dydis. Jie norėtų pasikeisti, bet neturi čekio.
„Tokiais atvejais viskas priklauso nuo pardavėjo. Jeigu jis nori, gali priimti prekę atgal ar pakeisti. Jeigu ne – jo valia“, – kalbėjo vedėjas.
