Ekonominis sunkmetis koreguoja atostogų įpročius: kaip nurodo Statistikos departamentas, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį ilsėtis į užsienį išvyko trečdaliu mažiau gyventojų, negu tuo pačiu metu pernai. Ar tai reiškia, kad per atostogas turistai būriais leidžiasi tyrinėti gimtosios šalies ir jos įdomybių? Nebūtinai: specialistai pažymi, kad poilsiauti Lietuvoje ilsėtis yra gana brangu. Kita vertus, nors internete galima rasti vis daugiau informacijos apie lankytinas vietas, turistams teikiamas paslaugas ir pramogas, tačiau specialistų teigimu, šių duomenų dar gerokai stinga.
Ar Lietuva patraukli šalis keliautojams – ne tik užsieniečiams, bet ir vietos gyventojams, siekiantiems susipažinti su krašto įdomybėmis? Kokių galimybių dar neišnaudojame?
„Kiek pasikalbu su kelionių organizatoriais, visi pastebi: Lietuvoje padaugėjo vietinių turistų. Dėl krizės žmonės mažiau važinėja po turkijas, antalijas, daugiau laiko leidžia čia. Šia prasme, ekonominė krizė Lietuvos turizmui galbūt ir naudinga“, - sako Valdemaras Ronkus. Jis prieš trejus metus įkūrė interneto svetainę „Atostogos Lietuvoje“, padedančią poilsiautojams ir verslininkams, teikiantiems apgyvendinimo ar maitinimo paslaugas, organizuojantiems įvairias pramogas turistams, rasti vieniems kitus.
Brangi šalis
„Dabar kol kas mažiau dominame užsienio turistus. Tenka daug bendrauti su vokiečiais – jiems čia per brangu. Ypatingai kažkuo Vokietijos turistų nustebinti negalime, pigių suvenyrų Lietuvoje nebeliko, tad jiems nesą ir ko čia važiuoti“, - teigia V. Ronkus.
Panašios nuomonės laikosi turizmo agentūros „Visit Lithuania“, organizuojančios užsienio turistų keliones į Lietuvą, atvykstamojo turizmo vadovas Justinas Bortkevičius. „Mūsų šalis užsieniečiams daug kuo patraukli: savo istorija, kultūros paveldu, kulinarija, draugišku žmonių charakteriu. Tačiau Lietuva pasižymi ir itin didelėmis kainomis. Čia brangu – pradedant lėktuvų bilietais į Lietuvą, baigiant viešbučiais, kurių numerio kaina dažnai būna didesnė, nei analogiško viešbučio Maskvoje ar Londone“, - tvirtina pašnekovas.
Tačiau kaip pastebi specialistai, vangiai mūsų kraštu domisi ne tik užsieniečiai. „Galėčiau pastebėti, jog mūsų šalies gyventojai nepasižymi ypatinga fantazija, ir daugumai svarbiausia atostogas būtinai leisti prie jūros, o šalies įžymybės ar kultūros paveldo objektais domimasi rečiau. Tačiau pažintinis turizmas taip pat po truputį įsibėgėja“, - kalba svetainės „Atostogos Lietuvoje“ šeimininkas.
Trūksta pastangų informuoti
Pašnekovai sutaria, kad pažintiniam turizmui sparčiau vystytis trukdo informacijos trūkumas. „Užsienio turistams siūlomi pagrindiniai objektai – Vilniaus senamiestis, Kernavė, Trakai, Rumšiškės, Kaunas, Lietuvos pajūris, pakeliui aplankant Kryžių kalną. Žinoma, lankomos vietos labai priklauso nuo šalies, iš kurios atvykęs turistas, jo amžiaus, poreikių, bet egzistuoja keli pagrindiniai turizmo maršrutai, – tikina J. Bortkevičius. – Miestai ir miesteliai, esantys atokiau nuo turistų kelių, turėtų stengtis daugiau informuoti apie tai, kuo jie yra įdomūs, patrauklūs ir ypatingi. Lietuvoje netrūksta lankytinų vietų, bet apie jas turėtų būti skelbiama ne tik internete, bet ir tiesiogiai pristatant jas kelionių organizatoriams“, – teigia kelionių agentūros atstovas.
Kad didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių turistų neišvysta viso šalies grožio, liudija ir skaičiai. Statistikos departamento duomenimis, daugiau kaip pusė į Lietuvą pernai atvykusių užsienio turistų apsistojo Vilniuje, dešimtadalis – Kaune, arti 8 proc. – Klaipėdoje. Druskininkuose apsilankė septyni iš šimto Lietuvoje viešėjusių turistų, Palangoje – per 4 proc., Neringoje – 3,1 proc. Komentuodami tokio lankytojų pasiskirstymo priežastis, ekspertai pažymi būtinybę plėtoti pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą, gerinti rinkodarą. Tačiau pastebima, kad neretai trūksta net ir elementarios informacijos apie lankytinas vietas Lietuvoje ar galimybes jas pasiekti.
„Internete tikrai dar galima rasti ne viską. Nepakanka informacijos ne tik apie įdomias, lankytinas vietas – jei sugalvosi kur nors nuvažiuoti automobiliu, tai greičiausiai rasi, ką apžiūrėti. Bet jei sumanysi, pavyzdžiui, aplankyti Raudonės pilį autobusu ir iš anksto rezervuoti nakvynės vietą, greičiausiai bus labai sudėtinga“, - sako V. Ronkus.
Ir vis dėlto, tiems, kurie nutaria patys planuoti atostogas Lietuvoje ar įdomesnę kelionę gimtuoju kraštu, verslininkas pataria pirmiausiai panaršyti internete. „Reikėtų liautis tikėtis, kad nuvažiavęs į kurortą būtinai rasi kokią nors močiutę, pas kurią galėsi apsistoti nakvynės. Internete esanti, tegu ir nepakankama informacija, jau leidžia planuoti lankytinus objektus, nakvynę. Belieka tuo naudotis“, - sako pašnekovas.
Artimesnei pažinčiai kviečia bibliotekininkai
Informacijos, padedančios geriau pažinti Lietuvą, šaltinių nuolat daugėja. Vienas jų – šių metų balandį pradėjusi gyvuoti internetinė krašto enciklopedija „Graži tu mano“. Čia jau paskelbta apie 700 straipsnių, pristatančių įdomias ir lankytinas vietas, krašto kultūrą, istoriją, tradicijas, įžymius žmones. Straipsnių autoriai – šalies viešųjų bibliotekų darbuotojai, atsiliepę į projekto „Bibliotekos pažangai“ vykdytojų kvietimą sukurti unikalų informacijos apie kraštą portalą.
„Kurdami krašto enciklopediją internete negalvojome apie ją kaip vien apie priemonę skatinti turizmą, – prisipažįsta projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius. – Pirminis šio sumanymo tikslas buvo paskatinti bibliotekų darbuotojus plačiau naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Tačiau rinkdami ir skelbdami informaciją internete, bibliotekininkai parengė puikų informacijos šaltinį kiekvienam, siekiančiam geriau pažinti Lietuvą, jos regionus, gyventojus ir įdomybes“, - pastebi K. Juškevičius.
Rengdami ir publikuodami tekstus internetinei enciklopedijai, bibliotekininkai varžėsi konkurse „Žinių meistras“. Juo buvo siekiama bibliotekų darbuotojus paskatinti geriau pažinti interneto teikiamas galimybes, pristatyti bibliotekų informacijos išteklius visuomenei. Pašnekovo nuomone, užduotis sėkmingai įvykdyta. „Jau kas kas, o bibliotekininkai, kurie daugiausiai ir užsiima kraštotyros veikla, tikrai gali daug įdomaus papasakoti. Pasirodo, jiems tereikėjo terpės turimai informacijai skleisti ir šiokio tokio paskatinimo. Dabar, planuodamas atostogas ar pažintinį maršrutą Lietuvoje, pirmiausiai apsilankyčiau krašto enciklopedijoje „Graži tu mano“, - šypteli projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas.
Rašyti gali visi
Taigi, jei nutarėte pasidomėti, kuo garsus Troškūnų miestelis ar aplankyti Juros periodo parką Žemaitijoje, Papilėje, apsilankykite internetinėje enciklopedijoje. Čia galima ne tik skaityti bibliotekų darbuotojų parengtus tekstus - konkursui „Žinių meistras“ pasibaigus, enciklopedijos „Graži tu mano“ bendraautoriumi gali tapti kiekvienas. Kaip ir internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“, visi interneto vartotojai čia gali rašyti apie tai, kuo ypatingas jų kraštas.
Projekto iniciatoriai viliasi, kad viešųjų bibliotekų darbuotojų ir jų suburtų vartotojų komandų dėka svetainė taps savotišku Lietuvos metraščiu, kur bus galima rasti informacijos ne tik apie šalies istoriją ar tradicijas, bet ir apie naujausius pasiekimus bei įdomybes.
Projektas „Bibliotekos pažangai“ vyks iki 2011 m., jame dalyvauja daugiau kaip 1 200 viešųjų bibliotekų. Stiprinti gyventojų pažintį su internetu „Bibliotekos pažangai“ vykdytojai ir bibliotekos siekia rengdami mokymus ir įvairias edukacines akcijas tiek lankytojams, tiek bibliotekininkams, gerindami bibliotekų aprūpinimą reikalinga įranga, plėtodami viešąją interneto prieigą Lietuvos miestų ir kaimų bibliotekose. Projektą kartu finansuoja Billo ir Melindos Gatesų fondas, Vyriausybė ir savivaldybės, o taip pat bendrovė „Microsoft“, padovanojusi naujausios programinės įrangos.
