Mokame ir už lakūnų trūkumą
Kaip tv3.lt pažymėjo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė, neseniai paskelbta žinia apie „Wizz Air“ sprendimą sumažinti iš Vilniaus vykdomų maršrutų skaičių neabejotinai pridės prie konkurencijos mažėjimo skrydžių rinkoje. Žmonės keliauja vis noriau, bet lėktuvų, skrendančių reguliariaisiais maršrutais, nedaugėja. Skrydžių plėtrą dažnai riboja ir globalus lėktuvų įgulų trūkumas.
„O kuo mažesnė konkurencija, tuo brangesni bilietai. Tad tokiais atvejais laimės tik tie, kurie bilietus pirks kiek įmanoma anksčiau. Kiek konkrečiai šįmet augs skrydžių kainos, prognozuoti tikrai neįmanoma“, – sakė Ž. Gavelienė.
Tiesa, įvardinti, kiek konkrečiai 2019 m. ūgtelės viešbučių paslaugų kainos, pašnekovė ryžosi. Pasak Ž. Gavelienės, realus yra daugiausiai 5 proc. sieksiantis brangimas.
„Taip yra dėl labai didelio jų poreikio. Nepaisant įvairių pastaruoju metu paplitusių būsto nuomos platformų, pavyzdžiui „Airbnb“, viešbučių pasiūla tikrai nepakankama. Aš kalbu apie viešbučius, kuriuose galima kažką veikti, kuriose žmonėms būtų malonu.
O darbo jėga brangsta visoje Europoje, produktai irgi brangsta, infliacija, nors maža, taip pat daro savo“, – viešbučių brangimo priežastis vardijo Lietuvos turizmo rūmų vadovė.
Kainos skiriasi dvigubai
Paklausta, kiek savaitės trukmės atostogoms Europos pietuose vidutiniškai išleidžia vienas Lietuvos gyventojas Ž. Gavelienė aiškino, kad išskirti vienos sumos neįmanoma. Štai vieni tautiečiai keliauja tik norėdami laiką leisti paplūdimyje prie viešbučio ir ne sezono metu.
Tokiais atvejais savaitė poilsio gerame viešbutyje su pusryčiais Graikijoje, Bulgarijoje, Turkijoje ar Ispanijoje žmogui atsieina apie 300 eurų. Tačiau analogiškame viešbutyje renkantis atostogas per patį vasaros sezono įkarštį, kaina jau yra dvigubai didesnė – apie 600 eurų.
Anot Ž. Gavelienės, 2019 m. skirtingi Lietuvos kelionių organizatoriai pasiūlys keletą alternatyvų daugeliui jau įprastoms atostogoms Turkijoje ar Bulgarijoje. Viena iš tokių naujienų, už kurią teks pakloti panašią sumą kaip ir už poilsį lietuvių pamėgtos Turkijos kurortuose, yra Albanija.
„Patys albanai labai smarkiai investuoja į savo kurortus, juos plečia. Mums tai nauja šalis pažintinėms atostogoms. Ji tikrai gali konkuruoti tiek su Graikijos, tiek Kroatijos paplūdimiais. Be to, jau dabar yra gerų viešbučių, o ateity jų bus dar daugiau“, – tikino Ž. Gavelienė.
Pasak Lietuvos turizmo rūmų vadovės, kiekviena turizme pasiūlyta naujovė mūsų šalyje tampa labai populiari. To priežastis – palyginus nedidelis poilsinių krypčių pasirinkimas. Pagal jį Lietuvą lenkia net kaimynai latviai.
Įvardijo Lietuvos silpnąją vietą
Kalbėdama apie kelionių tendencijas šiais metais, Ž. Gavelienė taip pat užsiminė apie neišnaudojamas turizmo galimybes mūsų šalyje.
„Galimybių atvykstamajam turizmui augti Lietuvoje labai daug. Žinoma, reikia investuoti į rinkodarą, bet didžiausia problema kol kas yra susisiekimas. Jeigu mes turėtume galimybę atsivežti didžiąją dalį norinčių Lietuvą norinčių aplankyti europiečių, tai jau būtų didžiulis pasiekimas.
Padarykime skrydžius į pagrindinius Europos didmiesčius ir jau bus daug pasiekta. O kalbėti apie skrydžius į Japoniją, Kiniją ar kitas Azijos šalis, kol neturime skrydžių su svarbiais Europos miestais, yra naivu“, – mano pašnekovė.
Lietuvos turizmo rūmai primena, kad tarp pagrindinių šių metų pokyčių skrydžių geografijoje yra būsimi tiesioginiai užsakomieji skrydžiai į Albaniją ir Madagaskarą.
Be to, balandžio pradžioje startuos tris kartus per savaitę vyksiantys „Georgian Airways“ skrydžiai iš Lietuvos sostinės į Tbilisį, „LOT“ oro linijos Vilnių sujungs su Londono Sičio oro uostu.
Tiesa, nuo šių metų nebelieka ilgiausio tiesioginio skrydžio iš sostinės oro vartų – lėktuvai nebeskraidys į Kazachstano sostinę Astaną.
Vengrijos žemų kaštų bendrovė„Wizz Air“ sausio pradžioje patvirtino nutraukianti penkias iš Vilniaus oro uosto vykdytas skrydžių kryptis. 2019 m. vasarą bendrovė nebevykdys skrydžių į Romą, Barį, Geteborgą, Stokholmą ir Gdanską.
