Valstybės kontrolė nustatė, kad Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) vyksta ne patys švariausi dalykai. Ten su valstybės turtu elgiamasi taip, kaip kas užsimano, už parduotą turtą gauti pinigai nepervedami į jėgainės uždarymo fondą, todėl Vyriausybė ketina vartotojams pabranginti elektrą.
Čiupo net virdulius
Elektrinės turtas, kurio vertė viršijo 2,2 mlrd. litų, privalėjo būti valdomas taupiau ir racionaliau. Taip pareiškė auditą įmonėje atlikusi Valstybės kontrolė.
Auditoriai išsiaiškino krūvą labai keistų sprendimų, susijusių su IAE turto valdymu. Pavyzdžiui, 2005–2009 metais įmonė savo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojams nuomojo 68 butus Visagine vos po 30 centų už kvadratinio metro plotą per mėnesį. Todėl butų išlaikymas elektrinei kainavo daugiau, nei ji susirinkdavo iš nuomos. Tik audito metu IAE vadovybė pakėlė nuomos mokestį iki 1,55 lito už kvadratinį metrą.
Nustatyta, kad IAE 2005–2009 m. nepakankamai kontroliavo elektrinės apsaugą užtikrinančios VSAT rinktinės sąmatose nurodytų išlaidų pagrįstumą. Nors rinktinė nepanaudodavo visų jai skirtų lėšų, planuojant kitų metų lėšų poreikį realus lėšų panaudojimas nebuvo vertinamas.
Pasak Valstybės kontrolės 2–ojo audito departamento direktorės Zitos Valatkienės, būta ir daugiau keistų dalykų.
„Pavyzdžiui, kasmet buvo perkamos tokios pat prekės: virduliai, viryklės, elektriniai šildytuvai, mikrobangų krosnelės, baldai, tačiau IAE nekontroliavo, ar šios prekės tikrai buvo reikalingos, o gal tik nupirktos ir iškart nurašytos„, – “Vakaro žinioms“ sakė Z.Valatkienė.
Pirkdama turtą ir paslaugas elektrinė ne visais atvejais tai darė pagrįstai, o kartais net ne naudingiausiomis kainomis. Pavyzdžiui, motyvuodama, kad būtina atlikti kokybišką privalomąjį IAE darbuotojų sveikatos patikrinimą, įmonė, gavusi vos vieną pasiūlymą, prisipirko medicinos įrangos už 6,4 mln. litų. Brangiausiai – net 3,6 mln. litų – kainavęs rentgeno kompiuterinis tomografas dvejus metus laikytas sandėlyje.
Planuose – branginimas
Be to, nors IAE pardavė turto už beveik 26 mln. litų, nė cento iš už sandorius gautos sumos nepervedė į jėgainės uždarymo fondą, nors privalėjo.
„Mes dar 2005–aisiais, kai atlikome fondo auditą, Vyriausybei rekomendavome parengti tvarką, kad pajamos už parduotą turtą būtų pervedamos į fondo sąskaitą. Tačiau iki šiol taip nebuvo padaryta. O fondas senka", – aiškino Z.Valatkienė.
Energetikos ministerija nurodė, kad fondo lėšų trūkumas 2012–ųjų sausį sudarys 23,3 mln. litų. Tuo tarpu praėjusių metų pradžioje jame dar buvo 243,2 mln. litų, pernai liepą – 177,1 mln. litų. Pagrindinis fondo pajamų šaltinis būdavo nuskaičiavimai nuo sumos, gautos už parduotą IAE pagamintą elektrą. Netekus šio šaltinio, naujas iki šiol nesugalvotas.
„Iki šios dienos Vyriausybė nepriėmė jokio sprendimo, kaip pildyti fondą. Tikriausiai kai pritrūks pinigų, tada tik ir ims ieškoti sprendimų. Kol kas svarstomas vienas variantų – didinti elektros energijos tarifą. Kitaip tariant, pabrangtų elektra vartotojams", – sakė Z.Valatkienė.
Būtina derėtis iš naujo
Antanas BURAČAS – akademikas, prof. habil. dr.:
Ignalinos elektrinės uždarymo fondas turėtų būti pildomas ES lėšomis. Dabar būtina dar derėtis dėl gaunamos paramos apimties, nes sutartyje sumos numatytos be jokių korekcijų. O pagrindinių uždarymo darbų kainos gerokai išaugo, todėl Lietuvai vis daugiau reikia prisidėti sava dalimi. Dėl naujos elektrinės statybos finansavimo su ES visai nesiderėjome. Abejoju, ar ji iš viso reikalinga. Jokios energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos nebus. Pasaulyje yra dvi atominio kuro tiekimo monopolininkės – JAV ir Rusija. JAV savo nedalija, o Rusija, beje, pareiškė, kad po kokių 30 metų atsargos baigsis. O per tiek metų nauja elektrinė neatsipirks. Ką tada darysime?
Danas NAGELĖ
