Branduolinės energijos saugumo iliuzija buvo išrauta su šaknimis. Tą padarė Fukušimos branduolinė katastrofa, kurią pernai kovo 11 dieną sukėlė cunamis. Kas būtų atsitikę, jei reaktoriai būtų sprogę, o reaktyvios atliekos išsiliejusios? Mintys apie tokias pasekmes verčia pergalvoti atominių jėgainių likimą, rašo vienas pagrindinių Japonijos dienraščių „The Daily Mainchi News“.
Ekonominiai rūpesčiai užklupę Japoniją, nustūmė į šalį branduolinės katastrofos baimę. Tačiau išlieka tūkstančiai žmonių, kurie prarado savo namus, o į radioaktyviomis medžiagomis užterštas teritorijas jie negalės sugrįžti dar porą dešimtmečių.
Japonijos vyriausybė griebėsi veiksmų siekdama sumažinti priklausomybę nuo branduolinės energijos ir stengiasi iš naujo įvertinti riziką, kurią kelia atominės jėgainės.
Visų pirma, kol kas nėra nustatytos tikslios Fukušimos pirmosios jėgainės nutekėjimo priežastys. Nors Japonija dabar testuoja savo jėgaines pagal dvigubą europietišką sistemą, šis metodas pastebi trūkumus tik individualiuose reaktoriuose, o ne visoje jėgainėje.
Fukušimos krizė taip pat atskleidė pavojus, slypinčius branduolinių atliekų saugyklose. Skirtingai nuo reaktorių, saugyklos yra menkai apsaugotos. Tad egzistuoja didelė medžiagų nutekėjimo į aplinką galimybė.
Japonijoje saugoma apie 10 tūkst. tonų panaudoto urano. Visame pasaulyje pereinama nuo „šlapių“ saugyklų prie „sausų“. Pastarosiose yra naudojamos natūralaus oro vėsinimo sistemos. Taigi nelieka rizikos, jog sugedus skysto vėsinimo sistemai kils katastrofa. Tačiau kokį poveikį žemės drebėjimai ar cunamiai gali turėti „sausoms“ saugykloms, dar nėra ištirta.
Būtent atominių atliekų saugojimas kelia didžiausią galvos skausmą branduolinės rizikos valdytojams. Japonija daugiau nei 40 metų naudoja branduolinę energiją. Ir visus tuos metus ji atidėliojo sprendimą, ką daryti su branduolinėmis atliekomis. Dabar ji susiduria su kita problema – kaip atsikratyti šių radioaktyviųjų atliekų.
Japonijos dienraštis teigia, jog būtina įskiepyti supratimą, jog tie, kurie pelnosi iš atominės energijos, taip pat turi prisiimti didesnę atsakomybę už antrines branduolinės energijos žaliavas. Gamintojai, žinodami, jog jiems priklauso ne tik pelnas, bet ir branduolinė rizika, bus labiau suinteresuoti imtis pavojų likvidavimo.
Pasak Japonijos atominės energijos komisijos ataskaitos, atsižvelgus į ekonominį poveikį bei branduolinės rizikos augimą, per artimiausius 20-30 metų labiau apsimoka šalinti radioaktyvias atliekas negu statyti naujas elektrines.
Pasaulyje yra daugiau nei 430 atominių reaktorių ir kiekvienas iš jų kada nors pasieks savo veiklos pabaigą. Nepaisant atominės politikos, ateityje atsiras daugybė reaktorių, kuriuos reikės uždaryti.
