Daugelis yra pratę alų gauti įprastuose pusės litro bokaluose, tad gali ir nepastebėti, jei už tą pačią kainą gauto gėrimo kiekis bus, pvz., 100 ml mažesnis.
Toks prekių svorio ar tūrio susitraukimas angliškai yra vadinamas „shrinkflation“ (shrink – susitraukti, inflation – infliacija).
Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Ramintos (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) laiškas, kuriame moteris teigė, kad nebeliko alaus, pardavinėjamo po 0,5 litro – esą dabar parduoda tik 0,4 litro.
Anot padavėjo, pusės litro alaus neliko niekur
„Po praėjusio savaitgalio apsilankymų kavinėse ir pokalbių su padavėjais sužinojome, kad alaus po 0,5 l niekur nebeliko – mums taip pasakė. O ir pirkdama alų pastebėjau, kad kaina – tai tokia pat, nors 100 ml nupylė ir sumažino „porcijas“.
Įdomu, ar iš tiesų niekur to alaus po pusę litro nebėra? Turbūt ne visi žmonės atkreipia dėmesį ir pastebi, kad moka tiek pat už mažiau“, – rašė Raminta.
Moteris paminėjo, kad 0,41 litro alaus už 5 eurus pirko Trakuose, restorane „Argo“. Ten padavėjas jai ir pasakė, kad neva niekur neliko pusės litro alaus.
Vis tik už minimą restoraną atsakingos bendrovės „Business service center“ atstovai teigė neturintys „galimybės komentuoti šio klausimo“.
Apie tariamą alaus kiekių sumažėjimą nesutiko komentuoti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija: „Kainų klausimu nuo komentarų susilaikome.“
Alaus kiekis priklauso nuo prekės ženklo ir rūšies
Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Mark Adam Harold teigė jau daug metų pastebintis, kad yra įvairių, skirtingų praktikų: alus buteliuose, skardinėse ar bokaluose siūlomas ir 0,44 l, ir 0,41 l, ir 0,33 l tūrio.
Naujienų portalas tv3.lt paklausinėjo, kokio tūrio bokalus barams, kitoms maitinimo įstaigoms ir viešbučiams teikia patys gamintojai.
Pasak „Kalnapilio-Tauro grupės“ atstovo Vaidoto Adamaičio, bokalo dydis priklauso nuo alaus prekės ženklo.
„Pvz., savo pagrindiniam prekės ženklui – „Kalnapiliui“ – turime 3 dydžių bokalų pasirinkimus: 0,5 l (kuris yra populiariausias), taip pat 0,33 l ir 0,4 l tūrio.
Šiemet festivalio „Octoberfest“ paminėjimui pasiūlėme barams ir 1 l tūrio bokalus. Pvz., „Heineken“, turi dar įvairesnių dydžių bokalų – be jau išvardytų, alus siūlomas ir 0,35 l tūrio bokale“, – vardijo atstovas.
Vienos didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis antrino, kad alaus dydis priklauso nuo alaus rūšies.
Pvz., „Vilkmergės“ alus, anot jo, apskritai yra parduodamas mažesniais kiekiais ir firminiai jų bokalai visuomet buvo mažesni, t. y. 0,41 l.
Alaus bokalus mažina dėl patogumo
G. Balnis atkreipė dėmesį, kad kai kurie verslai mažesnius bokalus renkasi dėl patogumo.
Jo aiškinimu, turėti skirtingų dydžių (pvz., 0,33 ir 0,5 l) bokalus yra sudėtinga, todėl pardavėjai renkasi juos pakeisti vieno dydžio – 0,4 l – bokalais.
„Toks atvejis pas mus yra Baltojo tilto bare „Beer garden“, bet kainos ten – tikrai nedidelės, gal 2,20 euro kainuoja alus. 0,4 l bokalus pasirinkome dėl patogumo, nes dirbti su vienos rūšies bokalais yra efektyviau.
Neapkrauname plovyklos, nes vienodus bokalus yra paprasčiau sudėlioti. Jie labai gražiai susikabina, yra be rankenėlių, tad žymiai didesnį kiekį galima ir sandėliuoti. Dėl to galima aptarnauti žymiai didesnį kiekį žmonių“, – dėstė „Amber food“ vadovas.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad yra ir tokių barų, kavinių, kurios alaus tūrio mažinimą renkasi kaip kainų pakėlimo variantą.
Alaus kiekį gali mažinti ir dėl infliacijos ar PVM
G. Balnis akcentavo, kad Lietuvoje yra vienas didžiausių pridėtinės vertės mokesčių (PVM) ir akcizai yra vieni didžiausių Europoje. Tad pamačius kainas restoranuose, taip pat – ir parduotuvėse, jos šokiruoja tiek turistus, tiek pačius lietuvius.
Pašnekovas paminėjo, kad toje pačioje Vokietijoje vietinis alus yra dvigubai pigesnis nei vietinis alus Lietuvoje.
„Nenustebčiau, jei kažkur sumažino tūrį ir paliko tą pačią kainą. Kitur didina kainą už tą patį tūrį.
Nėra nieko nuostabaus čia – infliacija įvyko, PVM lengvatos nebėra. Kainodarą sugalvoja savininkai įvairiai, laisvai, nebėra sovietų sąjungos“, – kalbėjo Vilniaus naktiniu meru vadinamas M. A. Harold.
Vis tik jis neatsakė, ar toks alaus tūrio mažinimas šiuo metu yra dažna praktika Lietuvoje, taip pat nenurodė, ar, jo manymu, vadinama „šrinkfliacija“ nėra vartotojų apgaudinėjimas, siekiant pričiupti, ar klientai pastebės mažesnį kiekį, ar nepastebės.
M. A. Harold visa tai pavadino dirbtiniu skandalu apie verslininkų godumą ir „neegzistuojančius kartelius“.
Žurnalistų laišką pavadinęs apgailėtinu aljanso vadovas pasiūlė plaukti „paskui rusų laivą“ ir nieko daugiau nekomentavo.
Mažesni alaus bokalai Lietuvoje vis populiarėja
Alaus daryklos „Gubernija“ atstovai nurodė, kad, atliepdami klientų poreikius, turi visų talpų (0,5 l, 0,4 l, 0,33 l) ir įvairių rūšių (ant kojelės, be kojelės, su rankena ir pan.) bokalus bei taures.
Jie antrino, kad populiariausia talpa išlieka 0,5 l, tačiau atsiranda vis daugiau klientų (t. y. verslų), kurie pageidauja ir kitų, mažesnių talpų.
Pašnekovai išskyrė, kad didesnės talpos yra populiaresnės pilstomam alui, o mažesnės (0,33 l) – fasuotai produkcijai pilti.
„0,4 l talpa – labai populiari užsienyje, tačiau pastaraisiais metais pastebime augančią šios talpos bokalų / taurių paklausą ir Lietuvoje“, – dėstė „Gubernija“ atstovai.
Anot V. Adamaičio, gamintojai prisitaiko prie vartotojų poreikių ir kultūros, tad bokalų įvairovė nuolatos didėja.
„Pastebėjome, kad yra skirtumai tarp šalių. Pas mus populiariausi – 0,5 l tūrio bokalai, o, pvz., pietų Europos šalyse populiaresni yra 0,33 l ir mažesnio tūrio bokalai, nes karštame klimate juose lengviau išlaikyti šaltą alų.
Tad galime teigti, kad alaus bokalų dydžiai labai priklauso nuo šalies vartojimo kultūros, tradicijų ir kurioje klimatinėje juostoje šalis yra“, – komentavo „Kalnapilio-Tauro grupės“ atstovas.
