Daugumai Europos šalių kovojant su aukštais nedarbo rodikliais, pastebimas nuolat didėjantis laisvų IT specialistų darbo vietų skaičius. Šiuo metu ES šalyse trūksta daugiau nei 300 tūkstančių kvalifikuotų IT specialistų. IDC prognozėmis, 2015 metais laisvų darbo vietų skaičius šioje srityje sieks jau 700 tūkstančius.
Poreikis didesnis už pasiūlą
Lietuvos informacinių ir telekomunikacijų technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ atliktas panašaus pobūdžio tyrimas rodo, kad nuo 2014 metų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumas rinkoje taps labai ryškus. 2020 m. Lietuvos aukštosios mokyklos parengs tik pusę šiandien išleidžiamų jaunų IRT specialistų. Tai reiškia, kad tiek žmogiškaisiais ištekliais besiremiantis IRT sektorius, kurio darbuotojai sukuria 3 kartus daugiau pridėtinės vertės nei vidutinis statistinis darbuotojas Lietuvoje, tiek kiti, ypač paslaugų sektoriai, rizikuoja tapti mažiau konkurencingi.
„Nors pastaraisiais metais baigiančių studijas IRT specialistų skaičius siekia apie 3 tūkst., tačiau dėl keletą metų mažėjusios technologijų studijų paklausos tarp abiturientų jau 2014 metais šias profesijas įgijusių jaunų specialistų sumažės iki 2 tūkst. per metus. Tuo tarpu atlikta įmonių apklausa rodo tolesnį poreikio augimą. Tai tiesiogiai darys įtaką Lietuvos ambicijoms tapti aukštųjų technologijų šalimi, nes IRT sektorius šiandien sukuria pusę aukštų technologijų produkcijos Lietuvoje,“ – tvirtino asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Pasak jo, didesnę IRT specialistų paklausą nei pasiūlą lemia trys svarbūs veiksniai: specialybės įvaizdis, studijų sunkumas bei dar mokykloje vaikams įdiegiamos pažintinės žinios, kokia tai specialybė yra ir kam ji reikalinga.
„Vyrauja nuomonė, kad būti teisininku ar verslo vadybos specialistu yra geriau nei būti inžinieriumi, programuotoju ar kitų technologijų specialistu. Kitas dalykas, kad mokytis IRT specialybių nėra lengva, apie 50 proc. į bendrąsias technologijų programas įstojusių studentų nebaigia mokslų. Yra atlikti įvairūs tyrimai Europoje, kurie rodo, kad vaikai savo gyvenimo kelią dažnai renkasi jaunesniame mokykliniame amžiuje. Jeigu tuo metu, niekas neparodo, nesudomina technologijų patrauklumu ir kūrybiškumu, tai vaikai ir nežiūri į jas kaip į tą sritį, kur galima save realizuoti“, - atkreipė dėmesį „Infobalt“ Inovacijų vadovas A. Plečkaitis.
Trūksta kūrybiškumo ir inovatyvumo
„Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas patvirtino, kad technologijų rinkoje jaučiamas IT specialistų stygius. Jo teigimu, jaučiamas ir žymiai didesnis žmonių migravimas iš vienos kompanijos į kitą
„Jeigu mes norime eiti aukštųjų technologijų industrijos keliu, būtina kurti jaunas kompanijas, kurios kaip kelrodę žvaigždę matytų tokią kompaniją kaip „GetJar“, kur sukuriama nauja sritis, naujas produktas, kuris yra sėkmingai parduodamas visame pasaulyje. Deja, bet tokio jaunimo, kuris drąsiai kurtų kažką naujo, matome pakankamai mažai, mažiau nei Estijoje. Ten žmonės drąsiau žvelgia į ateitį“, - pastebėjo M. Glodas.
Reikia nemažai dirbti ir su švietimo sistema. Anot jo, šiandien į IT specialybes įstoję žmonės baigę po penkerių metų, tikrai pradės dirbti su visiškai kitokais dalykais nei jie buvo mokomi pirmame kurse. Technologijų vystymasis per ketverius-penkerius metus yra be galo greitas.
„Buvo atsiradusi rimta duobė, kur mes, kaip industrija, nesugebėjome sudominti žmonių ir deja nesugebėjome savo universitetų pastūmėti dirbti žymiai inovatyviau nei jie dirbo iki šiol. Tik dabar yra mąstoma apie tam tikras naujoves programose“, - teigė „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims. Jo pastebėjimu, Lietuvoje trūksta ir informacinių technologijų persismelkimo į kitas sritis.
„ Žmogus, baigęs universitetą, turėtų iškart žinoti ir IT specifiką, ir turėtų turėti tam tikrus pagrindus medicinos, chemijos, fizikos ar kitų mokslų srityse, tam kad galėtų atėjęs į technologijų industriją pateikti naujų minčių ir žinių, kaip galima jungti kelias mokslo sritis ir kurti visiškai naujus produktus. Šiuo metu mes turime tik švarių, gražių informacinių technologijų specialistų fabrikėlį“, - apibendrindamas sakė M. Glodas.
Skaičiuojama, kad per ateinančius penkerius metus IT specialistų poreikis Lietyuvoje sieks 21 tūkst., o dabartinė švietimo sistema per tą patį laikotarpį sugebės parengti tik apie 15 tūkst. šios srities specialistų.
