Karolis Birgilas
Lietuvoje parduotuvėse vis rečiau klausiama, ar čia galima atiskaityti kortele. Vis dėlto tai yra miestų tendencija, kurie daug neatsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos. Pastarasis regionas garsėja savo bankų tradicijomis ir disciplina, o gyventojai nesispyrioja finansinėms naujovėms.
Ketvirtadienį vykusios konferencijos „Link pasaulio be grynųjų“ metu Švedijos centrinio banko konsultantas dr. Bjornas Segendorfas pastebėjo, kad jo šalyje atsiskaitymai kortele netaip seniai pranoko tradicinį atsiskaitymo būdą.
„Nėra jokių duomenų apie grynųjų naudojimą, visgi nuo 2011-ųjų vidurio mokėjimai kortele tapo dažnesni nei atsiskaitymai grynaisiais. Skaičiuojama grynųjų pinigų cirkuliacija BVP atžvilgiu. Nuo 2005 metų grynųjų pinigų paklausa pradėjo mažėti, nors ji augo bene 10 metų“, - teigė jis.
B. Segendorfas tiksliai negalėjo įvardinti, iš kur kyla tokia tendencija, kadangi atsiskaitymai grynaisiais labai retais atvejais yra apskaitomi.
„Bent jau 10 proc. grynųjų pinigų yra naudojama atsiskaitymams, 35-45 proc. grynųjų yra laikomi kaip gyventojų santaupos arba bankų rezervai. Maždaug dešimtadalis valiutos yra užsienyje, pamesta arba sunaikinta. Taigi lieka 35-45 proc. paklausos valiutai, kurios paaiškinti negalime. Dauguma sako, kad tai ateina iš šešėlinės ekonomikos, tačiau sunku pasakyti, kokiu mastu“, - prielaidas dėstė Švedijos centrinio banko atstovas.
Pokyčiai dėl paklausos
Pranešėjas tinkamiausia atsiskaitymo pokyčių prielaida laiko pačią pasiūlą. Pastarąją galima lyginti su BVP, tačiau egzistuoja ir socialiniai pokyčio faktoriai.
„Kiekvienas švedas turi bent po dvi mokėjimo korteles, o parduotuvės – mokėjimo terminalus, taigi išvystytas abipusis tinklas, pakeičiantis grynuosius. Jaunimas, miestų gyventojai ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės rečiau atsiskaito grynaisiais. Tipinis grynųjų šalininkas yra kaimo gyvenotojas. Manote, kad grynieji dar turi ateitį?“, - svarstė jis.
Lygiai tokios pačios nuomonės laikėsi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas dr. Stasys Kropas. Jo manymu, Lietuvoje pokytis jau prasidėjo, bet iš esmės jo formuoti išorinėmis priemonėmis nepavyks.
„Grynųjų pinigų naudojimas mažėja dėl paklausos, taigi politikams labai sunku tai keisti. Bent jau iš esmės“, - teigė jis.
Grynieji – rizikinga ir brangu
B. Segendorfo teigimu, paklausa nėra vienintėlis faktorius, nes tiek bankai, tiek verslas į grynųjų nelaiko efektyvia veiklos priemone.
„Verslas ir bankai grynuosius laiko brangia ir rizikinga alternatyva. Dėl to Švedijoje už viešąjį transportą ir automobilio stovėjimą mokama kortele. Bankuose taip pat taikoma taisyklė: norint išsigryninti 500-1000 eurų apie tai bankui reikia pranešti iš anksto“, - Švedijos situaciją apibrėžė jis.
Tuo tarpu S. Kropas pastebėjo, kad Lietuvoje ši tendencija ateina vėluodama ir yra padiktuota bankų sektoriaus.
„2009 metais centrinis bankas manė, kad grynieji pinigai negali išeiti už bankų ribų. Šiandien pinigų pervežimus vykdo privačios įmonės kaip G4S arba „Eurocash“. Saugyklos taip pat atiduotos į privatų sektorių, kur saugumo standartai nesiskiria nuo centrinio banko saugyklų. Taip pat nuo 2008-ųjų metų pradėjo mažėti bankų darbuotojų skaičius. Žinoma, mūsų atveju, tam įtakos turėjo „Snoro“ ir Ūkio bankų uždarymas. Nenustebkite, jei po 2 metų visa bankininkystė bus vykdoma elektroninėje erdvėje“, - teigė jis.
Švedijos atveju, pastebėjo B. Segendorfas, centrinis bankas suprato, kad nėra kompetentingas logistikos atžvilgiu. Šiandien šalyje centrinis bankas turi tik vieną padalinį, kuriame bankai gali pristatyti turimas grynųjų atsargas arba papildyti savo grynųjų pinigų kapitalą.
Politikos įtaka
Švedijos centrinio banko konsultantas pastebėjo, kad politikai nekuria būdų, kad atsiskaitymai elektroninio būdu dažnėtų.
„Iš valdžios pusės nėra vykdoma jokių žingsnių link atsiskaitymų grynaisiais mažinimo: viskas kyla iš racionalaus veikėjų pasirinkimo. Yra net tokių pardavėjų, kurie nepriima grynųjų. Paravėjai patys iškabina užrašus, kad nepriima mokėjimų grynaisiais“, - Švedijos rinką apibūdina jis.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija yra bene atvirkščia net tik gyventojų, bet ir įstatymų leidėjų atžvilgiu.
„Lietuvoje tiek pozicijos, tiek opozicijos manymu, grynieji turi išlikti. Jiems yra sunku paaiškinti rinkėjams, kad šiems reikės mokėti bankui už finansines operacijas. Tie, kurie naudojasi bankų paslaugomis, yra tuo patenkinti, tačiau yra grupė žmonių, kurie naudoja grynuosius ir jie yra labai aktyvūs. Tuo pačiu aktyvūs yra ir šešėlinės ekonomikos atstovai, kurie už baltarusiškas prekes nėra pasiruošę gauti užmokestį elektroniniu būdu“, - pasakojo S. Kropas.
Jis taip pat pastebėjo, kad siūlymai riboti atsiskaitymus grynaisiais iki 10 tūkt. litų, bus kosmetinė fiskalinė priemonė, kuri nesukels revoliucijos elektroninio atsiskaitymo prasme.
Elektroninių pinigų ateitis
Technologijos nėra vienareikšmiškas faktorius, determinuojantis elektroninių pinigų perspektyvas. Švedijoje vykdoma monetarinė politika iš esmės nekeičia grynųjų ir elektroninių atsiskaitymų santykio, tačiau prisitaiko prie ateities realijų.
„Centrinis bankas per artimiausius keletą metų neplanuoja išleisti nei naujų monetų, nei banknotų. Manome, kad iki 2020 metų grynųjų pinigų apvyvarta pagal jų realiąją vertę sumažės 25-50 procentų. Visgi 2030 dar bus atsiskaitoma grynaisiais”, - Švedijos strategiją atskleidė B. Segendorfas.
Lietuvoje, pasak S. Kropo, privatūs bankai kasa sau duobę ir neskatina vartotojų atsiskaitinėti elektroniniu būdu.
„Sąnaudos bus pagrindinis veiksnys, kuris privers vartotojus pereiti prie elektroninių atsiskaitymų. Lietuvoje bankai subsidijuoja atsiskaitymą grynaisiais, lyg ir šauna sau į koją“, - teigė jis.
LBA prezidentas taip pat pastebėjo, kad euro įvedimas bus vienas iš katalizatorių pereinant prie elektroninio atsiskaitymo populiarėjimo Lietuvoje.
„Atsiskaitymas elektroniniu būdu leidžia rezervuoti vietas viešbučiuose, pirkti prekes elektroninėse parduotuvėse. Taigi jaunimas taps pagrindiniais klientais. Kita dalis Lietuvoje bus tarsi amišai“, - svarstė S. Kropas.
Ateities be grynųjų nebus
B. Segendorfas nėra linkęs ateities išskirtinai sieti su elektroniniais mokėjimais, nes grynieji visuomet liks vienintėle atsiskaitymo priemone tam tikrai grupei žmonių.
„Kai kurie žmonės tiesiog mėgsta atsiskaitinėti grynaisiais. Taip pat yra situacijų, kai grynaisiais atsiskaitymas vyksta greičiau ir patogiau. Galiausiai žmonėms patinka turėti santaupų. Tokiu atveju, jie gali nusipirkti prekių, net jei bankas ir neveikia“, - išimtis vardijo jis.
Tarp papildomų atvejų Švedijos centrinio banko konsultantas pozicionavo neabsoliutų elektroninio atsiskaitymo tinklą ir žmonių su regėjimo sutrikimais gebėjimą naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis arba mokėjimų inovacijomos.
„Kol kas ateitis be grynųjų nėra įmanoma“, - abibendrino jis.
