Vandenilio nurašyti negalima Šių metų pradžioje „Toyota“, „BMW“, „Ford“ ir „Daimler“ užsiminė apie planus investuoti į vandenilio kuro elementų gamybą. „Vandeniliu varomi automobiliai turi didžiausią potencialą visiškai panaikinti oro taršą, naudojant kasdienį transportą. Tikimės, kad pirmieji vandeniliu varomi serijiniai automobiliai į kelius išriedės jau 2017 metais“, – žurnalistams sakė „Daimler“ vyriausiasis inžinierius Thomas Weberis. Vandenilio kuras šiuo metu turi daugiau potencialo nei elektrinėmis baterijomis varomi automobiliai. Vandenilio dujos – dažniausiai visatoje sutinkamas elementas, tad jo niekad nepritrūks, tuo tarpu išmetamosios dujos būtų pakeistos vandens garais. Dar daugiau, tokio tipo kuro elementai veikia kur kas ilgiau, nei elektriniai, o jų pakeitimo trukmė artimesnė kuro bako pripildymui benzinu, nei ilgam ir nuobodžiam krovimui elektra. Vairuoti nebereiks Nors automobilio be vairuotojo idėja skamba, kaip labai neįtikėtinas reiškinys, kompanijos „Google“ savaeigiai automobiliai jau dabar yra nukeliavę daugiau nei 700 000 kilometrų. JAV transporto departamento duomenimis, tiek per visą gyvenimą nukeliauja vidutinis. Dar daugiau, „Google“ automobilis, važiuodamas apkrautais Los Andželo greitkeliais nepatyrė nė vieno incidento. Vieno iš kompanijos įkūrėjų, Sergėjaus Brino nuomone, tokie automobiliai galėtų būti parduodami dar šiame dešimtmetyje. Automobiliai, kurių kontrolė perduodama autopilotui iš esmės pakeistų vairavimą. Galingi kompiuteriai daug greičiau reaguoja į iškylančias kliūtis, tad automobiliai galėtų važiuoti arčiau vienas kito ir formuoti ištisas kolonas, judančias dideliu greičiu. Dar daugiau, kompiuteriai nevartoja alkoholio ir nekalba telefonu vairuodami, todėl žuvusių kelyje skaičius turėtų drastiškai sumažėti – tai leistų išgelbėti daugiau nei 2 mln. gyvybių kasmet bei sumažinti traumomis pasibaigiančių autoįvykių skaičių. Energiją gamins kėbulas Devynių automobilių gamintojų grupė Europoje, šiuo metu tiria galimybę kurti kėbulo detales, kurios galėtų generuoti energiją. Detalės būtų gaminamos iš polimero pluošto ir anglies – patvarių, tačiau lanksčių medžiagų. Anot „Volvo“ inžinierių, vien dėl sumažėjusio svorio būtų galima sutaupyti apie 15 proc. kuro sąnaudų. Šiek tiek patobulinus tokio tipo detalės kauptų regeneracinę stabdymo galią bei būtų kraunamos iš elektros lizdo, taip leidžiant panaudoti energiją kuomet jos reikia. Šios technologijos ne tik padėtų sumažinti per dideles hibridinių automobilių baterija, bet ir sumažintų automobilio svorį, taip dar labiau konservuojant degalus.
Jei reiktų išrinkti XX amžiaus technologiją labiausiai pakeitusią žmonių gyvenimus, tai neabejotinai būtų automobilis. Ši transporto priemonė ir jos gamybos pionieriai, pavyzdžiui Henry Fordas, sukūrė ir ištobulino serijinę gamybą, kuri tuometines prabangos prekes, kaip televizorius, mikrobangų krosnelė ar šaldytuvas, padarė prieinamas kiekvienam. Tačiau kiekviena technologija turi kisti ir tobulėti, nes kitaip ji bus pakeista kažkuo kitu. Ne išimtis čia ir automobilis – kylančios degalų kainos ir taršą ribojantys įstatymai verčia gamintojus sukti galvą, kaip savo produktus išlaikyti patrauklius ir konkurencingus, o ir technologinės galimybės suteikia visai naujus horizontus idėjoms. Paklausa augs Šiuo metu viso pasaulio keliais rieda daugiau nei milijardas automobilių, o jų poreikio mažėjimas nėra numatomas. Augančiose Kinijos, Indijos ir Brazilijos rinkose gyvena beveik 40 proc. viso pasaulio gyventojų. Natūralu, kad augant pajamoms, augs ir transporto priemonių poreikis. Problema ta, kad jei visi planetos gyventojai taptų tokie artimi automobiliams, kaip JAV gyventojai, reiktų ko ne keturis kartus daugiau transporto priemonių, o tai reikštų augančią anglies dvideginio emisiją, bei naujas aplinkosaugos problemas. Šiuo metu situacija ne ką geresnė – miestai, kaip pavyzdžiui Pekinas, skendi smoge, suketame išmetamųjų automobilių dujų. Dėl keliamų sveikatos problemų, įstatymų leidėjai jau imasi priemonių, siekdami mažinti oro taršą. Prie naujų reikalavimų turės prisitaikyti ir automobilių gamintojai, kurių naujai kuriami varikliai privalės mažinti nuodingų išmetamųjų dujų kiekius iki minmumo. Vietoj kuro – oras? Pernai 8,8 proc. pardavimų mažėjimą patyręs didžiausias Prancūzijos automobilių gamintojas „PSA Peugeot Citroën“, Ženevos automobilių parodoje pristatė naują savo kūrinį, kuris kartu su vidaus degimo varikliu naudoja suspaustą orą. Inžinierių teigimu, tokia technologija varomas automobilis mieste galėtų sunaudoti mažiau nei 2,7 litro benzino šimtui kilometrų. „Iš esmės, tai tarsi švirkštas. Spaudžiamos azoto dujos tiesiogiai veikia kuro paskirstymo ir hidraulines automobilio dalis, taip priversdamas pajudėti šį pirmyn“, - apie savo projektą pasakojo autoriai Karimas Mokaddemas ir Andre Yarces. Prancūzai savo kūrinį pavadino „Kiwi“, mat azoto dujų sukuriama energija prilygsta energijos kiekiui esančiame kivio vaisiuje, tačiau tiek pakanka, kad kuro sąnaudos būtų mažesnės. Dar vienas teigiamas šio projekto aspektas – kaina. Šiuo metu hibridinių automobilių rinkoje dominuoja Japonijos gamintojo „Toyota“ automobiliai „Prius“. Tačiau prancūzų skaičiavimu, jų sukurtas variantas būtų ko ne 20 000 litų pigesnis, mat nereiktų įdiegti brangios įrangos, kuri randama japonų automobiliuose.
Jei reiktų išrinkti XX amžiaus technologiją labiausiai pakeitusią žmonių gyvenimus, tai neabejotinai būtų automobilis. Ši transporto priemonė ir jos gamybos pionieriai, pavyzdžiui Henry Fordas, sukūrė ir ištobulino serijinę gamybą, kuri tuometines prabangos prekes, kaip televizorius, mikrobangų krosnelė ar šaldytuvas, padarė prieinamas kiekvienam. Tačiau kiekviena technologija turi kisti ir tobulėti, nes kitaip ji bus pakeista kažkuo kitu. Ne išimtis čia ir automobilis – kylančios degalų kainos ir taršą ribojantys įstatymai verčia gamintojus sukti galvą, kaip savo produktus išlaikyti patrauklius ir konkurencingus, o ir technologinės galimybės suteikia visai naujus horizontus idėjoms. Paklausa augs Šiuo metu viso pasaulio keliais rieda daugiau nei milijardas automobilių, o jų poreikio mažėjimas nėra numatomas. Augančiose Kinijos, Indijos ir Brazilijos rinkose gyvena beveik 40 proc. viso pasaulio gyventojų. Natūralu, kad augant pajamoms, augs ir transporto priemonių poreikis. Problema ta, kad jei visi planetos gyventojai taptų tokie artimi automobiliams, kaip JAV gyventojai, reiktų ko ne keturis kartus daugiau transporto priemonių, o tai reikštų augančią anglies dvideginio emisiją, bei naujas aplinkosaugos problemas. Šiuo metu situacija ne ką geresnė – miestai, kaip pavyzdžiui Pekinas, skendi smoge, suketame išmetamųjų automobilių dujų. Dėl keliamų sveikatos problemų, įstatymų leidėjai jau imasi priemonių, siekdami mažinti oro taršą. Prie naujų reikalavimų turės prisitaikyti ir automobilių gamintojai, kurių naujai kuriami varikliai privalės mažinti nuodingų išmetamųjų dujų kiekius iki minmumo. Vietoj kuro – oras? Pernai 8,8 proc. pardavimų mažėjimą patyręs didžiausias Prancūzijos automobilių gamintojas „PSA Peugeot Citroën“, Ženevos automobilių parodoje pristatė naują savo kūrinį, kuris kartu su vidaus degimo varikliu naudoja suspaustą orą. Inžinierių teigimu, tokia technologija varomas automobilis mieste galėtų sunaudoti mažiau nei 2,7 litro benzino šimtui kilometrų. „Iš esmės, tai tarsi švirkštas. Spaudžiamos azoto dujos tiesiogiai veikia kuro paskirstymo ir hidraulines automobilio dalis, taip priversdamas pajudėti šį pirmyn“, - apie savo projektą pasakojo autoriai Karimas Mokaddemas ir Andre Yarces. Prancūzai savo kūrinį pavadino „Kiwi“, mat azoto dujų sukuriama energija prilygsta energijos kiekiui esančiame kivio vaisiuje, tačiau tiek pakanka, kad kuro sąnaudos būtų mažesnės. Dar vienas teigiamas šio projekto aspektas – kaina. Šiuo metu hibridinių automobilių rinkoje dominuoja Japonijos gamintojo „Toyota“ automobiliai „Prius“. Tačiau prancūzų skaičiavimu, jų sukurtas variantas būtų ko ne 20 000 litų pigesnis, mat nereiktų įdiegti brangios įrangos, kuri randama japonų automobiliuose.
