„Statistiškai jeigu lyginsime šių metų pirmą pusmetį ir praeitų metų, matomas tam tikras atvėsimas rinkoje, nes per šių metų pirmą pusmetį buvo parduota apie 18 proc. mažiau būsto, nei per tą patį laikotarpį pernai. Pavyzdžiui Rygoje yra visiškai priešingai nei Vilniuje. Rygoje gyventojų skaičius mažėja ir Ryga nors ir didesnis miestas, bet parduodama ten keturis kartus mažiau būsto nei Vilniuje. Jeigu Lietuvoje ar Vilniuje gyventojų skaičius pradėtų mažėti tai irgi atsirastų panaši tendencija. Bet šiandien neturime dar paskutinių duomenų kaip kinta Vilniaus gyventojų skaičius“, - demografinių procesų įtaką būsto rinkai aiškino A. Avulis.
A. Avulis nepritaria minčiai, kad būsto rinka Vilniuje traukiasi, nes už naujus butus statytojai prašo per didelių kainų.
„Jeigu palyginsime Lietuvos būsto kainas arba Vilniaus su Helsinkio ar Stokholmu, tai pas mus kainos yra du, tris kartus mažesnės. Taip, būsto kainos yra aukštos, bet jos yra dėl dviejų priežasčių aukštos. Pirmas dalykas, jei statybininkai negauna didelių algų jie negali uždirbti daug, jie labai greitai, per valandą dvi gali nuskristi į Helsinkį ar Stokholmą ir gaus ten du ar tris kartus didesnius atlyginimus. Todėl nori nenori mes turime didinti darbuotojų atlyginimus čia Lietuvoje. Kitas dalykas yra tai, kad Lietuvoje nuolatos yra keliami reikalavimai būstui“, - aiškino A. Avulis.
Visą pokalbį žiūrėkite: