Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija.
Rinkose – uraganas
Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai. Ketvirtadienį JAV ir Europos akcijų rinkos išgyveno smarkiausią nuosmukį nuo 2009-ųjų. Penktadienį į tai reagavo ir Azijos bei Rusijos rinkos.
JAV bankas „Morgan Stanley“ jau sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc. 2011 metams ir nuo 4,5 iki 3,8 proc. 2012 metams, nes, jo nuomone, JAV ir euro zona „pavojingai priartėjo prie recesijos.“
Pasaulio finansuose vėl atsinaujinus uraganui, ,,Ekonomika.lt” teiravosi eskpertų, ar nauja krizė jau pakeliui ir kokie galimi jos padariniai Lietuvos ekonomikai.
Krizė ateina?
,,Nelygu ką laikysime krize. Jei tai, kad situacija prastėja ir lūkesčiai, kurie buvo prieš pusę metų, nėra panašūs į dabartinius lūkesčius, tuomet krizė ateina”, – nuogąstavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak analitiko, šiandien sunku pasakyti, ar turėsime panašią situaciją kaip po ,,Lehman Brothers” bankroto 2008 metais, nes kol kas neaišku, kokių priemonių norėdamos numalšinti augantį investuotojų nepasitikėjimą imsis JAV ar probleminių euro zonos šalių vyriausybės.
,,Finansus reikės stabilizuoti, – aiškino G. Nausėda. – Dėl to bus ekonominių nuostolių, nes valstybės išlaidų didinimas ar mokesčių mažinimas sumažins ir valstybių ekonominį aktyvumą. O tai prisidės prie jų ekonomikos augimo tempo lėtėjimo.”
Pasekmės panašios
Lygindamas 2008 metų sunkmetį su nauja krizės banga ekonomistas pabrėžė skirtingas jų priežastis, bet tvirtino, kad pasekmės būtų panašios.
,,Mes tai vėl jaustume per finansų rinkas, per stringantį kreditavimą ir sunkiai prieinamus kredito išteklius, kurie savo ruožtu stabdytų investicijas, – dėstė G. Nausėda. – Investicijų arba vidaus vartojimo sąstingis lemtų ir eksporto nuostolius, nes nebebūtų įmanoma eksportuoti į šalis, kurios išgyvena sąstingį.”
Tai Lietuvai, anot ekonomisto, ypač aktualu, nes jos pagrindinės eksporto rinkos yra Europos Sąjungoje ir Rusijoje, jų ekonominė padėtis yra tiesiogiai svarbi Lietuvai.
,,Manau, tas ratas užsivestų, nes mažėjantis ekonomikos aktyvumas lemtų eksporto nuostolius ir blogėjančius lūkesčius”, – prognozavo G. Nausėda.
Džiaugiamės pavėluotai
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva įstrigusi vėlavimo stadijoje, nes mes dar džiaugiamės eksporto rezultatais, kuriuos fiksavome pastarąjį pusmetį, ir tai lemia optimizmą vidaus rinkoje.
,,Tai yra žvalgymasis per petį ir viltį žadinančių tendencijų paieškos, – konstatavo G. Nausėda. – Jei pažiūrėtume į priekį, ten gerų naujienų, deja, nėra daug, mes matome besiniaukiantį ekonominį dangų daugelyje valstybių.”
Dabar svarbiausia, pasak G. Nausėdos, nepaveldėti ydų, kurios kamuoja Pietų Europą.
,,Priemonės tam nėra stebuklas, tai yra griežta finansinė drausmė visais lygiais – ir valstybės, ir įmonių, ir namų ūkių”, – tvirtino ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad dabar reikia stengtis būti kuo mažiau priklausomiems nuo finansinių įsipareigojimų, nelįsti į naujas skolas.
Svarbiausia – konservatyvumas
Investuojantiems laisvas lėšas G. Nausėda patarė laikytis konservatyvumo principo ir pernelyg nesižavėti trumpalaike grąža investuojant į probleminių šalių aktyvus.
,,Atrodytų, šiandien juos galima nusipirkti pigiai, iš to uždirbti, bet gali atsitikti ir taip, kad rytoj jie bus dar pigesni ir vietoj grąžos bus nuostolis”, – patarimais dalijosi ekonomistas.
Pasak jo, konservatyvumas Lietuvai nėra ypatinga naujiena, nes panašią politiką bent jau valstybės lygiu vykdome nuo 2009 metų.
,,Tik nereikėtų žavėtis, kad ekonomika atsigauna, ir atsiveržti diržus. Bijau, kad tarptautinė padėtis šiandien kaip tik to ir neleidžia daryti”, – paragino G. Nausėda.
Kitokia krizė
Kad pasaulį vėl gali užklupti sunkmetis, sutinka ir „Danske Bank“ besivystančių rinkų vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas. Bet, jo teigimu, ši krizė bus kitokia.
,,2008-ųjų recesiją lėmė per daug įsiskolinęs privatus sektorius, dabar galimai krizei daugiausia įtakos turėtų valstybių skolos”, – lygino ekonomistas.
Aiškindamas naujos sunkmečio bangos priežastis L. Christensenas teigė, kad ekonomikos gaivinimas po krizės daugiausia buvo paremtas fiskaliniais stimulais, kurie dažnai buvo ne laiku.
,,Tai ir lėmė valstybių biudžeto deficito bei įsiskolinimų didėjimą. Kad šias problemas būtų galima išspręsti, reikia griežtos fiskalinės strategijos. O tai neišvengiamai ves prie lėtesnio ekonomikos augimo”, – niūrias perspektyvas brėžė L. Christensenas.
Iššūkis – deficitas
Pasak jo, šiandien pagrindinis iššūkis Lietuvai lieka didelis biudžeto deficitas.
,,Estijos pavyzdys rodo, kad tvarūs viešieji finansai gali duoti didelę naudą – net dvi kredito reitingų agentūros jau pakėlė Estijos skolinimosi reitingą. Tai reiškia didesnį investuotojų pasitikėjimą ir mažesnes skolinimosi išlaidas”, – lygino ekspertas.
Kalbėdamas apie krizės perspektyvas analitikas neslėpė, kad ekonomikos gaivinimo planai Graikijoje ir kitose PIIGS grupės valstybėse atrodo per daug optimistiniai.
,,Gali būti, kad bent keletas šių valstybių neišvengs skolos restruktūrizavimo. Tai savo ruožtu gali padidinti skolinimosi išlaidas Lietuvai, todėl fiskalinė drausmė ypač svarbu”, – aiškino L. Christensenas.
Padėties nedramatizuoja
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), jungianti didžiausias eksportu užsiimančias pramonės įmones, sako padėties nedramatizuojanti.
,,Pasaulio ekonomika stoja, nes baigėsi pirminis stiprus ekonomikos atsigavimo etapas”, – ,,Ekonomika.lt” sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak jo, labiausiai tikėtinas pasaulio ekonomikos scenarijus šiandien yra augimas, tik lėtesniais tempais.
,,Antrąjį pusmetį ir Europą, ir JAV apims letargas, nes tolesnę ekonomikos plėtrą temdo nemažai neapibrėžtumų”, – sakė A. Izgorodinas.
Pavojingiausia – euro zona
A. Izgorodino teigimu, didžiausią nerimą šiandien kelia ne JAV, o euro zona.
,,Krizė iš periferinių euro zonos šalių apima ją visą – investuotojai mažiau pasitiki prasiskolinusiomis šalimis. Euro zonos būklę galima apibūdinti kaip dviejų greičių ekonomiką”, – aiškino ekspertas ir pabrėžė, kad Vokietija ir Prancūzija kol kas laikosi neblogai, bet periferinėse valstybėse situacija – ypač prasta.
Pasak jo, jei neramumai finansų rinkose užtruks, yra tikimybė, kad iš ten jie persimes ir į realų sektorių.
,,Įmonės, nerimaudamos dėl ekonominės padėties, atitolins investicijas ir darbuotojų priėmimą. Vartotojai gali pradėti taupyti sunkmečiui”, – aiškino A. Izgorodinas, tačiau pabrėžė, kad kol kas šių rizikų tikimybė nėra didelė, bet egzistuoja.
Santūrūs optimistai
,,Kol kas esame santūrūs optimistai. Lėtesnis augimas nėra recesija ar nauja tragedija. Tai reiškia, kad augsime toliau, bet lėčiau”, – sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, pramonė jau dabar jaučia menkstantį eksportą.
,,Antrąjį ketvirtį 69 proc. mūsų įmonių prognozavo, kad eksportas didės, o trečiąjį ketvirtį taip manė tik 40 proc. įmonių”, – neseniai atliktos apklausos rezultatus komentavo analitikas.
Pasak jo, jei pasitvirtins praščiausias scenarijus, nuo to neabejotinai nukentės ir Lietuva.
Smogs stipriau
Brėždamas ateities perspektyvas ekspertas teigė, kad prieš praėjusią krizę pūtėsi būsto burbulas, dabar tas pats vyksta su žaliavomis, o priemonių su tuo kovoti Lietuva neturi.
,Viskas vyks kaip grandininė reakcija, – kalbėjo jis. – Dabar svarbu palaikyti finansų tvarumą. Lietuva išeina iš krizės su gerokai didesne valstybės skola, todėl didinti išlaidų nebegalėsime, nes grės Graikijos scenarijus.”
Jis patikino, kad Lietuvoje krizė pirmiausia pasireikš eksporto smukimu, bet dėl padidėjusio jo masto šį kartą ji smogs kur kas stipriau nei pirmoji recesija.
FAKTAI: Krizių skirtumai pagal BCG tyrimą
Per 2008 metų krizę palūkanų normos buvo gana didelės, todėl jas mažindamos valstybės galėjo skatinti ekonomiką. Šiandien tai neįmanoma, nes jos – maksimaliai žemos.
2008 metais daugelio valstybių skolos neviršijo pavojingo lygmens. Gaivindamos ekonomiką jos įbrido į milžiniškas skolas.
Kinija ir kitos kylančios rinkos nuo praėjusios krizės nukentėjo nedaug, bet dabar jos nebėra užtikrintos savo ekonomikos augim. Tai gali prisidėti prie naujos krizės.
Kriziniai metai neleido atsigauti vartojimui: daugumoje rinkų įsiskolinimas lieka didelis, vartotojų pasitikėjimas gana žemas.
Bankai daugelyje valstybių neišbrido iš skolų. Jei ateis nauja krizės banga, neaišku, kiek valstybių sugebės išpirkti savo bankus, kaip tai buvo padaryta 2008 metais.
