Žmonės klysta manydami, kad dūmų detektoriaus reikia virtuvėje
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad ugniagesiai jau aplankė jau daugiau nei 5 tūkst. gyventojų, primindami jiems apie naująjį įstatymą ir teikdami konsultacijas. Iki metų pabaigos iš viso planuojama aplankyti 100 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Dūmų detektorių neįsirengusieji vietoj baudos gauna konsultacijas.
„Akcijos metu konsultuojame ir stengiamės padidinti jų savisaugos kultūrą ir sąmoningumą, siekdami įtikinti, kad jiems reikalingas dūmų detektorius. Didžioji dalis gyventojų teigiamai žiūri ir įsileidžia ugniagesius į namus. Klausinėja jų“, – sako J. Targonskis.
Daugiausia žmonėms kyla klausimų, kur ir kaip įsirengti dūmų detektorių. Čia dažniausia ir klystama, mat dūmų detektoriaus reikia visai ne virtuvėje.
„Gyventojai dažniausiai mano, kad dūmų detektorius reikalingas virtuvėje, ko mes nerekomenduotume. Tai įrenginys, kuris skirtas atkreipti gyventojo dėmesį bet kuriuo paros metu į susidariusią situaciją jo būste. Geriausia įmontuoti ten, kur gyventojas miega, jog jį būtų galima pažadinti nelaimės atveju, kad neuždustų nuo dūmų ir nežūtų liepsnoje“, – teigia Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.
Pasak jo, nors didesnė tikimybė, kad gaisras kils privačiame name, kuriame yra kieto kuro krosnis, daug skaudesnės gaisro pasekmės ištinka gyvenančius daugiabučiuose. Dėl to dūmų detektorių ir privalo įsirengti visi, nepriklausomai nuo to, kur gyvena.
„Kai daugiabutis užsidega, kai uždūmija visa laiptinė ir butai į viršų, gali būti žymiai didesnės pasekmės. Dėl to reikalavimas yra visose gyvenamosiose patalpose įrengti“, – patikina J. Targonskis.
Tikėtina, kad kitais metais, neįsirengusieji dūmų detektorių gali sulaukti ir baudų.
„Jeigu gausime gyventojų nusiskundimus kažkokius, tada teks eiti ir aiškintis, išnagrinėti gyventojų skundus, galbūt atitinkamai ir priemones taikyti“, – tv3.lt sako J. Targonskis.
Vartotojų apsaugos tarnyba: daug neaiškių naudojimosi instrukcijų
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus pareigas einantis Arvydas Naina tv3.lt papasakojo apie kitą projektą. Kol ugniagesiai vaikšto pas gyventojus, VVTAT specialistai – pas prekybininkus. Pasak jo, tikrinami visi: ir parduotuvės, ir didmenininkai, ir internetinės parduotuvės, ir turgavietės.
„Patikrinimai visoje Lietuvoje yra. Programa vykdoma taip plačiai, kaip įmanoma. Mat prekė jautri: arbatinukas sugenda tai saugus, jei tokia prekė sugestų kitas variantas gautųsi“, – sako A. Naina.
Pasak jo, reikalavimai dūmų detektoriui yra išdėstyti sertifikuojamų statybos prekių sąraše. Gamintojai nutir tinkamai prekę paženklinti, pridėti tinkamą naudojimosi instrukciją bei įvertinus pačią prekę pateikto jos deklaraciją. Specialistai gavę dokumentus papildomą patikrinimą atlieka ir kreipęsi į laboratorijas.
A. Nainos teigimu, patys gamintojai nelinkę rizikuoti tokio produkto sauga. Dabartiniai patikrinimais grubių pažeidimų kol kas nenustatyta, tačiau dėmesį dažnai tenka atkreipti į naudojimosi instrukcijas.
„Paprastai kaimo moterėlei su kai kuriomis instrukcijomis sudėtinga būtų. Rimtesnių gamintojų viskas aiškia iir gražiai pateikiama, kitose, atrodo, ir inžinerinio išsilavinimo nepakaktų išsiaiškinti kaip jį pakabinti ar paleisti. Būna, kad viena kalba vienaip instrukcijose parašyta, kita – išversta kitaip. Tai ieškome tokių trūkumų, taisome.
VVTAT Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius pastebėjo, kad ne tik ženkliai išaugo dūmų detektorius pardavinėjančiųjų skaičius, bet ir kainos gerokai ūgtelėjo paskelbus apie šį įstatymą.
„Palygini kainas, tai dėl kainų, pas mus kažkaip pabrango. Žinoma atsirado tie, kuriems tai nebuvo pagrindinė prekė, bet irgi pradėjo prekiauti. Ženkliai išsiplėtė internetinė prekyba. Pirmiausia į kainą žiūrime, jei žema kaina, tai gali būti tam tikras ženklas“, – nurodė A. Naina.
Parduotus detektorius skaičiuoja dešimtimis tūkstančių
Nors iki įstatymo įsigaliojimo liko tik apie savaitę, toli gražu ne didžioji dalis gyventojų jau įsigijo dūmų detektorius. Prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas kiekvieną dieną tik didėja.
„Kitą savaitę jis pasieks piką ir išliks didelis net praėjus gegužės 1 d.“, – prognozuoja „Topo centro“ rinkodaros projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis.
„Per šiuos metus detektorių nupirkta 25 kartus daugiau nei per visus 2017 metus. Matome, kad kiekvieną mėnesį įsigytų detektorių skaičius padvigubėja, tad balandžio mėnesį, tikėtina, jų bus nupirkta daugiausiai. Jau dabar matome, kad antrą balandžio mėnesio savaitę detektorių įsigyta beveik 4 kartus daugiau, nei balandžio pirmą savaitę“, – savo pastebėjimus pateikė „Pigu.lt“ Komunikacijos projektų vadovė Indrė Beganskaitė.
Kaip pastebėjo prekybininkai, gyventojai dažniausiai renkasi paprasčiausius, pigiausius įrenginius.
„Populiariausi įrenginiai – paprasčiausi, kurių kaina prasideda nuo 5,5 – 10 Eur. Tačiau nemaža mūsų pirkėjų dalis į reglamentą nežiūri formaliai ir įsigyja brangesnius detektorius, kurie fiksuoja ir dujų nuotėkį ar net smalkes. Tokių detektorių kaina siekia 50 Eur“, – teigia Ž. Kulvinskis.
„Populiariausi detektoriai perkami už vidutiniškai 6 Eur. Didžioji dalis šių modelių jau yra išparduoti. Iš kiek brangesnių modelių populiariausi yra mini dūmų detektoriai, kurių kaina siekia apie 17 Eur. Jie yra nedideli, įvairių atspalvių, tokių kaip rožinė, melsva, smėlio ir auksinė. Pagrindinis jų privalumas – nereikia keisti elemento. Įmontuota ličio baterija veikia 10 metų. Tačiau išpardavus vienus modelius, atsiranda kitokie. Gamintojai tikrai rūpinasi, kad gyventojai nepristigų šių prietaisų ir turėtų iš ko pasirinkti. Taip pat pastebėjome, kad dalis brangesnių detektorių modelių dabar atpinga“, – sakė I. Beganskaitė.
„Topo centras“ skaičiuoja, kad šiais metais pardavė daugiau nei tūkstantį dūmų detektorių, tačiau turi dar 12 tūkst. užsakymų. O „Pigų.lt“ skaičiuoja, kad jau pardavė beveik 15 tūkst. dūmų detektorių. Turint omenyje, kad dūmų detektoriai įsigyjami ir iš kitų prekybininkų, galima manyti, kad juos įsigijo jau keliasdešimt tūkstančių gyventojų.
Atmintinė apie dūmų detektorius
Būtiniausius atsakymus apie dūmų detektorių įsirengimą pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.
Kokiose patalpose ir kiek signalizatorių įrengti?
Gyvenamąjame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Todėl siekiant jautresnio dūmų aptikimo, rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių įrengti virtuvėje, ar tose vietose kur gali išsiskirti garai. Kaip parinkti tinkamą vietą?
Įrengiant autonominius dūmų signalizatorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Žinant tai, kad karšti dūmai kyla į viršų ir pirmiausiai kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų signalizatoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų. Parenkant signalizatoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais jį tenka aptarnauti (pakeisti elementus, patikrinti veikimą), todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose. Kaip prižiūrėti?
Kad autonominiai dūmų signalizatoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kas metus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dulkės ir nešvarumai mažina signalizatoriaus jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkes. Kokį signalizatorių pirkti?
Renkantis autonominį dūmų signalizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką daiktą. Signalizatoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (pvz. 10 metų). Signalizatoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kas metus būtina keisti maitinimo elementus).