Šiemet devynioms arklių augintojų asociacijoms padalyta parama veislininkystei turės būti perskirstyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tūkst. Lt, o kitiems gali būti pridėta per 100 tūkst. Lt. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tikrinusi, kaip Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) administruoja pagalbos veislininkystei lėšas, nustatė, kad valstybės parama galėjo būti skirstoma netinkamai ir subjektyviai. Kad paramos pyragas raikomas be nustatytų kriterijų, savivaldą perspėjo ir valstybės kontrolieriai.
Peštynės nesibaigia
Nuo 2010-ųjų arklių augintojų organizacijos aktyviai tampo paramos veislininkystei paklodę ir vis neranda sutarimo, kaip objektyviai paskirstyti numatytas biudžeto lėšas. Tam šiemet atseikėta arti 580 tūkst. Lt. „Asociacijos turėtų susitelkti į veislininkystės darbą, o dabar atrodo, kad svarbiausias rūpestis – peštynės dėl valstybės pinigų“, – pripažino Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijos direktorius Stasys Svetlauskas.
Prieš metus jis vadovavo ir Respublikinei lenktyninių žirgų lygai.
Susidaro įspūdis, kad paramos veislininkystei lėšas be valdininkų pagalbos dalytis siekusios asociacijos kelia rankas į viršų. „Prasidės ketvirti metai, kai mes bandome rasti lėšų paskirstymo sistemą, tačiau niekaip nepavyksta to padaryti. Reikia imtis priemonių – kitaip veislininkystei bus smūgis. Tai biudžeto pinigai, todėl juos paskirstyti ir kontroliuoti, kaip jie naudojami, turi valstybės institucija“, – pareiškė Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos prezidentas Edgaras Jeninas.
„Kaip gali parama suinteresuotos asociacijos pačios pasidalyti pinigus?! – kantrybė trūko Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkei Valei Macijauskienei. – Jei pinigai – valstybės, jos institucijos turi atlikti savo darbą, o ne numesti jo asociacijoms. Dabar patys turime nusistatyti „žaidimo“ taisykles, o valdininkai, nieko patys nepadarę, atvažiuoja tikrinti rezultatų.“
Lietuvos arklių augintojų asociacijos direktorius Vilgelmas Grūdė įsitikinęs, kad esą vandenį drumsčia ir asociacijas už nosies vedžioja keli veikėjai, atstovaujantys šeimyniniam verslui. „Mes balso neturime – kelių asociacijų vadai nutaria, ir viskas. Kai tik savivalda perėmė lėšų skirstymą, prasidėjo betvarkė“, – kategoriškai rėžė V.Grūdė.
Paramos pyragą raiko be kriterijų
Kalbintų asociacijų vadovai įsitikinę, kad arklių veislininkystei valstybės lėšos paskirstytos neobjektyviai. Tik S.Svetlauskas sakė, jog dėl paramos asociacijos neturėtų skųstis – visiems esą paskirta po tiek, kiek reikia. Valstybės kontrolieriai, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos specialistai, tikrinę, kaip ŽŪR paskirsto pripažintoms veislininkystės organizacijoms lėšas, nustatė, kad paramos pyragas raikomas be nustatytų kriterijų.
E.Jeninas pastebėjo, kad kriterijų nustatymas nebūtų palankus kai kurioms asociacijoms, todėl jų ir nėra. Taigi arklių augintojai, pešdamiesi dėl valstybės paramos, pateko į iškreiptų veidrodžių karalystę. „Paradoksas: didžiausia asociacija, turinti apie 1 500 sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų arklių, vienam arkliui metams gauna apie 25 Lt, o kitos organizacijos, kurios turi iki 100 arklių, vienam jų gauna vos ne 1 000 Lt – 40 kartų daugiau! Skirtumas gana ženklus ir keliantis daug klaustukų. Mums pakanka – asociacijos nariai tvarkingai moka nario mokestį, todėl galime laikytis, bet teisybės nėra“, – aiškino E.Jeninas.
Pasak jo, pernai dauguma arklių augintojų asociacijų jau buvo arti sutarimo: „Aštuoni atstovai buvo nubalsavę už pateiktus kriterijus, tačiau viena asociacija juos atmetė ir vėl prasidėjo dalybos be aiškios metodikos. Jei savivalda nesusitvarko, tegu ŽŪM skirsto, ir visiems bus rami galva“, – taip rietenas baigti siūlė E.Jeninas.
Stumia užsienietiškus arklius
Kalbėdama apie nesutarimus dėl paramos žirgų veislininkystei, V.Macijauskienė siūlo žvelgti giliau. „Viską lemia tai, kad norima užsienio šalių veislininkystės institucijoms atverti kelius į Lietuvos rinką ir palaikyti užsienio veisles“, – pareiškė Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė.
Ir E.Jeninui akivaizdu, kad užsienio šalių arklių veislininkystės institucijoms atstovaujančių asociacijų interesai esą nusveria vietinių arklių veislių augintojų siekius. „Daugiau paramos gauna tie, kurie užsiima labiau sportu nei veislininkyste. Štai Lietuvos ristūnų sporto asociacijai, Respublikinei lenktyninių žirgų lygai rūpi sportas, lenktynės, kiti domisi arabų žirgų veislėmis. Jei paramos skirsime vietinių veislių arklių augintojams, valstybė patirs neįkainojamų nuostolių. Dabar veislininkystei skiriama nedaug lėšų. Jei ir jos bus netinkamai panaudojamos, veislininkystė žlugs“, – apgailestavo Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos vadovas.
Kalbėdamas apie žirgininkystės užkulisius, žodžio kišenėje neieškojo V.Grūdė: „Vietiniai arkliai nereikalingi – geriau remkime prancūziškus. O su prancūziškais arkliais Lietuvoje – tikras cirkas! Kai iš prancūzų perki ristūną, už tokią pat sumą jie dar prideda pinigų priziniam fondui. O beveik visi prancūziški ristūnai priklauso vienai šeimai. Varžybose šie ristūnai dažniausiai pralaimi Amerikos, arabų veislių žirgams, todėl šiuos konkurentus vengiama kviestis.“
Vieniems – per daug, kitiems – per mažai
Šiemet lapkričio 20 d. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba kartu su ŽŪM Vidaus audito departamento ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistais lankėsi ŽŪR ir tikrino, kaip administruojama parama veislininkystei.
Šių institucijų specialistai nustatė, kad pripažintoms arklių veislininkystės organizacijoms numatytos lėšos gali būti netinkamai ir subjektyviai paskirstytos, nes nebuvo patvirtinti atitinkami kriterijai. Tikrintojai minėjo, kad ŽŪR pateikė tik lėšų paskirstymo projektą, tačiau visų kriterijų, kuriais remiantis tai padaryta, nenurodė. O tai turėjo padaryti pagal žemės ūkio ministro patvirtintas Pagalbos veislininkystei taisykles. Dėl jose nurodytų kriterijų (pagal gyvulių skaičių organizacijoje skiriamas fiksuotas tarifas etatui išlaikyti, nustatytas įkainis įrašytų į kilmės knygą arklių skaičiui per metus) ginčų niekam nekyla. Ietys kryžiuojamos dėl arklių varžybų bandymų – kiek kam reikia jų, turėjo nustatyti savivalda. To nenustačius, lėšos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant į sąlyginius gyvulių vienetus (SGV).
Remiantis tikrintojų išvadomis, galima teigti, kad labiausiai nuskriausta buvo Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacija, laikanti apie 1 500 arklių. ŽŪR jai patvirtino daugiau nei 74 tūkst. Lt, o pagal SGV turėjo skirti per 100 tūkst. Lt daugiau. Labiausiai pamaloninta buvo Lietuvos ristūnų sporto asociacija, laikanti apie 100 arklių. Jai atiteko bemaž 78 tūkst. Lt, nors turėjo būti skirta tik daugiau nei 22 tūkst. Lt.
Respublikinei lenktyninių žirgų lygai pagal SGV turėjo būti skirta 36,8 tūkst. Lt, o atseikėta net 82,9 tūkst. Lt. Per daug paramos numatyta ir Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijai – turėjo gauti 20,4 tūkst. Lt, o skirta 42,6 tūkst. Lt. Nacionaliniam žirgų lenktynių klubui, turinčiam tik 23 SGV, ŽŪR skyrė 32,6 tūkst. Lt – 18 tūkst. Lt daugiau nei turėjo. Žemaitukų arklių augintojų asociacija gali netekti 17,7 tūkst. Lt – jai skirta 63,1 tūkst. Lt, o priklausytų 45,4 tūkst. Lt. Mažiau nei priklauso gavo Lietuvos arklių augintojų asociacija – ŽŪR skyrė 100,9 tūkst. Lt, o reikėjo 139,2 tūkst. Lt. Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijai turėjo būti skirta apie 20 tūkst. Lt daugiau – apie 86 tūkst. Lt. Iš esmės parama neturėtų keistis Baltijos hanoverių žirgų augintojų asociacijai – iki jiems reikalingų beveik 33,8 tūkst. Lt stinga apie 800 Lt.
Patikrinimo išvadose nurodyti ir kiti pažeidimai – nesudarytos sąmatos, nenumatyti darbų kiekiai asociacijoms, o lėšos veislininkystei turėjo būti mokamos tik nuo liepos, kada pasirašyta sutartis tarp ŽŪR ir NMA, o ne nuo sausio, kaip buvo daroma.
Prašo mokslininkų pagalbos
V.Macijauskienė piktinosi, kad paramos skyrimas pagal SGV yra nepalankus nykstančios žemaitukų veislės arklių augintojams. „Kiti augintojai įsiveža arklius, kurių veislės selekcionuotos kitose šalyse, o mes, nacionalinės veislės saugotojai, turime atlikti visus darbus. Mums reikia daug dirbti su prieaugliu. Be to, žemaitukai – universali veislė, todėl jiems reikia ir ištvermės išbandymų, ir konkūrų, ir kinkinių varžybų. Dar mums reikia rūpintis rinkomis, ką daro užsienio organizacijos, skverbdamosi į Lietuvą“, – aiškino Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė.
V.Macijauskienė mano, kad kriterijams, pagal kuriuos būtų skiriama parama arklių veislininkystei, nustatyti reikėtų pasitelkti mokslininkus. Anot jos, valstybės institucijos turėtų skelbti konkursą šiems darbams, ir pasibaigtų visi nesutarimai. „Pačios organizacijos norėjo atsakomybės, o dabar vis kariauja – vieni priima sprendimus, kiti prieštarauja. Todėl reikia ieškoti kitokios išeities. Jei arklių augintojų organizacijos neranda sutarimo, reikia prašyti mokslininkų pagalbos“, – pritarė ir ŽŪR vadovas Andriejus Stančikas.
Atgal trauktis nereikėtų
Arūnas Jurgaitis, Valstybinės gyvulių veislininkystės tarnybos direktorius
Nuo 2010 m. ŽŪR patikėta paramos veislininkystei lėšų skirstymo funkcija. Pagal Pagalbos veislininkystei taisykles savivalda turėjo nusistatyti lėšų kilmės knygoms rengti ir tvarkyti skirstymo kriterijus, tačiau to nepadarė. Tą pastebėjo ir valstybės kontrolė. Mūsų patikrinimo išvadose pabrėžti ir kiti trūkumai: ŽŪR, sudarydami sutartis su arklių augintojų asociacijomis, nesudarė lėšų panaudojimo sąmatų, nenustatė užduočių, darbų apimčių ir kt. ŽŪR turės ištaisyti trūkumus ir peržiūrėti lėšų skirstymą.
Didesnių galių perdavimas žemdirbių savivaldai buvo įtrauktas į kadenciją baigiančios Vyriausybės programą. Manau, kad atgal trauktis ir grąžinti senąją paramos veislininkystei skirstymo tvarką nevertėtų. Reikia ieškoti bendro sutarimo, kaip objektyviai nustatyti lėšų poreikį. Mūsų tarnybos specialistai gali bet kada konsultuoti, jei kas kreiptųsi. Gaila, kad savivaldos atstovai iš pradžių traukia kardus, o paskui kalba apie konsultacijas. Kalbant apie mokslininkų pagalbą, reikėtų pabrėžti, kad ŽŪM turi sudariusi ilgalaikę sutartį su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu. Šios mokslo įstaigos specialistai, remdamiesi asociacijų pateikta medžiaga, nustatė įkainius kilmės knygoms rengti ir tvarkyti.
Vida TAVORIENĖ
