Įstatymo korekcijas rengusi buvusi Aplinkos ministerijos vadovybė ginasi, kad viską darė tam, jog statybos leidimai būtų išduodami kuo greičiau ir nesupranta, kad išėjo kaip visada. Besipiktinančius architektus ragina mažiau kalbėti, o daugiau dirbti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Namus, butus, pastatus ir kitus nekilnojamojo turto objektus projektuojantiems architektams trūko kantrybė. Jie skundžiasi, kad Lietuvoje jau nebeįmanoma dirbti dėl buvusios valdžios prikurtų biurokratinių kliūčių.
„Šiandien ką mes darome, tai 90 procentų laiko pildome raštus, siuntinėjame prašymus ir savo darbo nebedirbame, ko pasėkoje didės projektavimo kainos, o produkto nėra. Mes to produkto, statybos leidimo, negauname“, – skundėsi architektas Laimonas Sipavičius.
Nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauji statybų įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis, statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas jau iš karto po projektinių pasiūlymų stadijos, be papildomų vertinimų savivaldybėse, ko reikėjo iki tol. Tokiu būdu siekiama sutrumpinti projektavimo stadiją bei išvengti besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.
„Savivaldybės dar ne taip interpretuoja, kaip turėtų interpretuoti, patys architektai dar ne taip interpretuoja, kaip turėtų interpretuoti“, – sakė aplinkos viceministras Kąstytis Žuromskas.
Žada didesnes kainas
Architektai skundžiasi, kad tokie nauji reikalavimai – peilis po kaklu visai architektų bendruomenei, kurie vietoje to, kad dirbtų savo darbą – braižytų brėžinius, projektuotų ir panašiai – dabar ruošia šūsnis biurokratinių dokumentų.
„Atvirai – rankos svyra, nes prie tų dokumentų kuitiesi. Aš norėčiau kurti, o ne dokumentus pildyti. Tai ką, man administratorių ir teisininką pasisamdyti?“ – klausė L. Sipavičius.
Gautas statybos leidimas dar nereikš, kad jau galima pradėti statybas, nes iki jų starto dar reikės padaryti aibę darbų – parengti visą techninį darbo projektą, gauti prisijungimo sąlygas išdavusių organizacijų suderinimus, atlikti projekto ekspertizę, pateikti pranešimą apie statybų pradžią. Po visų šių procedūrų dar reikės laukti, kol viską įvertins atsakingų institucijų biurokratai ir tik jiems uždegus žalią šviesą bus galima pradėti statybas.
„Anksčiau projektas buvo rengiamas vienu etapu, dabar mes turime parengti du etapus ir praeiti dvigubai didesnį biurokratijos koridorių tol, kol gauname statybą leidžiantį dokumentą“, – sakė architektė Alina Kanapėnienė.
Dėl tokių pakeitimų architektai prognozuoja blogus laikus visiems žmonėms, kurie planuoja statytis nuosavą būstą, nes nuo biurokratijos kentės ir jie.
„To pasekoje didės projektavimo kainos, tiek ilgėja pati projektavimo trukmė ir paradoksas, kad gavus statybą leidžiantį dokumentą, statyti negali“, – teigė A. Kanapėnienė.
Siūlo daugiau dirbti
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas ginasi, kad jo vadovaujama ministerija statybų įstatymo korekcijas rengė tam, kad kaip tik viskas būtų daug aiškiau ir statybos vyktų greičiau.
„Su architektų rūmais mes darėm seminarus, informavom, tai yra pasiruošta ir ta reforma įvertinta gerai – iš vystytojų, iš didžiųjų advokatų kontorų, ji leidžia sutaupyti biurokratiją ir pusmečiui paankstinti statybos leidimus“, – teigė S. Gentvilas.
Buvęs ministras visiems nepatenkintiems architektams siūlo mažiau burbėti, o daugiau dirbti, nes naujoji tvarka neva yra tai, ko reikia statybų sektoriui.
„Reikia architektams kitaip dirbti, savivaldai kitaip dirbti, prisitaikyti ir, man atrodo, kad dabar yra toks norėjimas grįžti prie seno – blogesnio“, – sakė S. Gentvilas.
Pastabas Aplinkos ministerijos viceministrui išsakę architektai viliasi, kad naujoji tvarka bus pakoreguota. Ministerija pokyčius žada, bet tik po tam tikrų svarstymų.
„Tai vienintelė viltis, kad pagal seną procedūrą, dar kiek įmanoma, bandoma daryt, o dėl naujos procedūros, tai dedame dideles viltis, kad ministerija rimtai pažiūrės į šitą klausimą, nes tai neveikianti sistema ir padaranti didžiulę žalą valstybei“, – sakė architektas R. Mazuronis.
„Jeigu tikrai matysime poreikį keisti ir žmonėms palengvinti tą darbą, kad statybos leidimai būtų išduodami greičiau, ką matom, kad žmonės nori to pokyčio ir matom, kur galim tą padaryti, tai mes taip ir darysim“, – teigė aplinkos viceministras K. Žuromskas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas siūlo remtis skandinavų modeliu, kur visi statybos leidimų tikrinimai yra automatizuoti ir jų išdavimas vyksta labai greitai, be jokių eilių, aistrų ir pykčių.
„Reikia savivaldybėms arba statybos leidimą išduodančioms organizacijoms būtinai įsidėti tuos automatizuotus patikros instrumentus. Jeigu rankiniu būdu tikrinsim, tai paskęsime toje biurokratijoje ir statybos leidimų laukimas jau tampa didžiuliu stabdžiu ekonomikai augti“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Nors naujieji Statybos įstatymo pakeitimai orientuoti į statybų procesų supaprastinimą, tačiau pripažįstama, kad jie sukels iššūkių statytojams, projektuotojams ir institucijoms, todėl artimiausiu metu statybų sektorius gali strigti dėl laiku negaunamų statybos leidimų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
