2006 metais Lietuvoje internetu pirko 100 tūkst. vartotojų. 2010-aisiais šis skaičius perkopė 250 tūkst. ir net nelinkęs mažėti.
Interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ vadovo Manto Mikucko aiškinimu, paprasčiausias būdas išplėsti verslą, ypač mažesniuose miesteliuose, imtis prekybos virtualioje erdvėje. Tai santykinai nedaug kainuoja ir leidžia pasiekti daugiau vartotojų.
„Galima prognozuoti, kad po ketverių–penkerių metų net iki pusės visų interneto vartotojų tikrai naudosis elektroninio verslo paslaugomis. Prekyba internetu nėra apribota sienų, todėl verslas gali būti sėkmingai plėtojamas ir užsienio rinkose“, – elektroninės prekybos privalumus vardijo „Interdata“ vadovas.
Kiek tai kainuoja?
Verslininkams, sprendžiantiems dilemą, ar verta keltis į virtualiąją erdvę, vienas pagrindinių kylančių klausimų – kiek reikės investuoti ir kaip greitai tai atsipirks.
Anot M. Mikucko, nuosavos elektroninės prekybos sistemos sukūrimas gali pareikalauti nemažų investicijų, todėl vertėtų pradėti nuo mažiau rizikingų alternatyvų. Pavyzdžiui, galima išsinuomoti lentyną elektroninėje parduotuvėje ir išbandyti virtualios erdvės teikiamas galimybes.
Tinklapio verskis.lt, teikiančio elektroninės parduotuvės nuomos ir pirkimo paslaugas, projektų vadovas Viktoras Vovčiukas teigė, kad parduotuvės nuoma jų sistemoje kainuoja 205,7 lito per mėnesį. Įsigyti nuosavą virtualią parduotuvę atsieitų 3 000,8 lito.
Pasak jo, už šią sumą klientas gautų elektroninės parduotuvės demonstravimo vietą serveryje, elektroninio pašto dėžutes ir paslaugos priežiūrą. O prekių įtraukimu ir turinio administracija turėtų pasirūpinti pats.
„Dabar kone kas trečia prekybos įmonė turi savo elektroninę parduotuvę arba bent jau prekių katalogą. Įsteigti virtualią parduotuvę ir ją išlaikyti yra daug pigiau nei turėti realią parduotuvę“, – tikino pašnekovas.
Investijų vis tiek reikia
Elektroninių parduotuvių katalogą eshops.lt valdančios „Jusada Group“ vadovas Saulius Dačkys buvo linkęs nesutikti, kad elektroninės parduotuvės iš tiesų reikalauja mažiau sąnaudų nei tradicinės.
„Paprastai parduotuvei įrengti reikia apie 100 tūkst. litų, o štai atidaryti standartinę, individualaus sprendimo nereikalaujančią elektroninę parduotuvę bent jau pradžiai užtenka ir 2–3 tūkst. litų, – skaičiavo S. Dačkys. – Įkurti individualaus sprendimo elektroninę parduotuvę, įskaičiuojant reklamos išlaidas, tikrai reikia ne mažiau investicijų nei steigiant tradicinę parduotuvę.
Priežastis paprasta – tradicinėje parduotuvėje nereikia itin daug investuoti norint pritraukti lankytojų, o elektroninėje – būtina, ypač, jeigu norima turėti tokią apyvartą, kaip ir įprastoje parduotuvėje“, – aiškino verslininkas.
Žmonės baiminasi
Bendrovės „Jusada Group“ vadovas S. Dačkys skaičiavo, kad Lietuvoje apytiksliai yra apie 3 tūkst. elektroninių parduotuvių, bet dalis jų neveikia.
„Mūsų kataloge užregistruotos 848 elektroninės parduotuvės, tačiau tik labai nedidelė dalis dirba pelningai“, – pripažino S. Dačkys.
Pašnekovo nuomone, taip yra dėl to, kad Lietuvoje elektroninė prekyba sudaro tik labai mažą procentą. Palyginti su Estija ir Latvija, dar labai atsiliekame. Pagrindinė priežastis – žmonių nepasitikėjimas.
Jis, anot S. Dačkio, imtų didėti tik tuomet, jei rimtos įmonės ryžtųsi pradėti elektroninę prekybą.
„Elektroninio verslo rinkoje yra labai daug nerimtų verslininkų, nesuvokiančių, kad žmonių pasitikėjimui pelnyti būtinos investicijos. O štai rimtų verslininkų yra, bet jų dar trūksta“, – tvirtino pašnekovas.
S. Dačkio nuomone, didieji prekybos centrai, tokie kaip „Maxima“ ir kiti, dvejoja, ar verta eiti į virtualiąją rinką dėl prekybos atsiperkamumo. Kadangi pelną skaičiuoja pagal esamos prekybos lygį, išeina lyg užburtas ratas.
„Kol nėra pakankamo perkančių internetu procento, didelės įmonės nenori investuoti daug pinigų ir nekelia savo verslo į virtualiąją erdvę“, – sakė S. Dačkys.
Neverta visko užsikrauti ant savo pečių
Kol didieji prekybos centrai dvejoja, mažesnieji verslininkai drąsiau žengia į virtualiąją erdvę. Galimybė pateikti savo prekes milijonams interneto vartotojų vilioja daugelį, tačiau, pasak M. Mikucko, elektroninės komercijos tam tikrų subtilybių neišmanymas dažnam gali pakišti koją.
Pašnekovo teigimu, bent jau pradedantiesiems neverta kurti ir tobulinti sistemos vien savo jėgomis, nes tai gali virsti košmaru.
Dar viena dažnai daromų klaidų – imtis prekių pristatymo patiems.
„Tenka matyti tokių pavyzdžių, kai įmonės pačios imasi organizuoti prekybą. Jie mano, kad tai nesudėtinga. Patarčiau šį darbą patikėti profesionalioms kurjerių tarnyboms, nes jeigu nepristatysite prekių laiku ar padarysite ką nors ne taip, nukentės jūsų įvaizdis“, – virtualaus verslo subtilybes aiškino pašnekovas.
Kad neverta tikėtis lengvo pasivaikščiojimo nusprendus pradėti elektroninę prekybą, pritarė ir V. Vovčiukas.
„Interneto parduotuvė yra tik atsuktuvas, kuris pats varžtų nesusuks. Tai yra įrankis, kuris padeda parduoti savo prekes. Elektroninė komercija beveik niekuo nesiskiria nuo paprastos komercijos. Būtina vadybos strategija, atitinkamos investicijos, pasirengimas“, - aiškino jis.
Pasak pašnekovo, elektroninės prekybos plėtimasis Lietuvoje yra neišvengiamas, nes tokias tendencijas jau seniai rodo ekonomiškai stiprios šalys, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija. Vis dėlto, V. Vovčiukas ragino nepamiršti, kad Lietuvos rinka nedidelė ir būtina tinkamai įsivertinti savo galimybes.
„Svarbu įvertinti esamą konkurenciją, turėti aiškią vadybos strategiją. Tokių, kurie neįvertina šių veiksnių, yra nemažai, tačiau yra ir tokių, kurie įdeda labai mažai, bet turi puikius rezultatus dėl to, kad patys verslūs ir supranta bent elementarius pardavimo pagrindus“.
Virtuali parduotuvė pranašesnė už tradicinę?
Nors dar gana daug žmonių Lietuvoje bijo pirkti internetu, nes nėra įsitikinę dėl prekių kokybės, M. Mikucko teigimu, interneto parduotuvės turi tai, ko negali pasiūlyti tradicinės. Tai atgalinis ryšys, kuris yra įmanomas virtualioje erdvėje, kai žmonės, įsigiję prekių, palieka komentarus bei taip padeda apsispręsti nesiryžtantiems.
„Internetinėje parduotuvėje vartotojai daug drąsiau reiškia savo nuomonę dėl anonimiškumo, o tai gali duoti naudos ir parduotuvės savininkams, nes žinodami savo klientų vertinimus, jie gali tobulinti prekes, įsiklausyti į savo pirkėjų lūkesčius ir patarimus“, - svarstė verslininkas.
S. Dačkys pastebėjo, kad elektroninę prekybą verslininkams labiausiai verta rinktis tada, kai turi nišinę prekę, tokią, kokios negali pasiūlyti dauguma prekybos vietų. Tuomet ją pateikti vartotojams internete kainuoja pigiau, išlaidos reklamai mažesnės, o ir prekei nepasiteisinus, nėra labai didelių nuostolių.
Yra ir kitas būdas
Populiarėjant prekybai internetu tikrai ne visos įmonės nori leisti pinigus internetinėms parduotuvėms kurti, kiti neturi laiko, nepasitiki atsiskaitymais per banką ir t. t.
Tačiau yra dar viena erdvė, kur įmonės gali sėkmingai užsiimti verslu ir parduoti savo produkciją – tai skelbimų portalai. Pasak svetainės skelbimai.lt projekto vadovės Elos Naujokienės vidutiniškai per dieną į skelbimai.lt įdedama apie 3 tūkst. naujų skelbimų, o jų autoriai dažniausiai ir yra įmonės, užsiimančios daiktų (televizorių, kompiuterių, automobilių, drabužių, mobiliųjų telefonų, nekilnojamojo turto ir kt.) pardavimu.
Skelbimai.lt patogu naudotis smulkioms ar vidutinėms įmonėms, nes skelbimai dedami nemokamai. Be to, įmonei nereikia jaudintis dėl internetinio adreso pavadinimo – kiekvienas užsiregistravusysis gali gauti unikalų adresą, pavyzdžiui, skelbimai.lt/norimas-pavadinimas.
TIK FAKTAI:
Statistikos departamento duomenimis, apsipirkimas internete pastaraisiais metais pastebimai populiarėja.
2007 metais prekybos internetu ir paštu apyvarta Lietuvoje siekė 33,8 mln. litų, pernai – 106,1 mln. litų, šiemet per 9 mėnesius – 110 mln. litų.
