LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Laisvai samdomų programuotojų komandos už projektą Lietuvoje gali gauti 1 mln. litų į rankas. Taip teigia „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Ar šios srities specialistai verti tokių pinigų? Ar jų algos nėra išpūstos?
Apie tai pokalbis LRT radijo laidoje „60 minučių“.
– Penktadienį šia tema konferencijoje „Login“ skaitysite pranešimą. Ar tikrai programuotojų komanda gali gauti 1 mln. litų?
– Gali gauti. Aišku, kalba eina apie tas programuotojų komandas, kurios yra labai efektyvios, kurios dirba su užsienio klientais. Tų klientų produktų Lietuvoje nematome, bet programuotojai jiems sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Jie užsiima ne tik programavimu, bet ir turi labai gerą supratimą apie verslo aplinką – ko verslui reikia. Išsprendžia verslui aktualius klausimus. Tokie žmonės iš tiesų yra labai gerai apmokami.
– Jie gali dirbti Lietuvoje, bet jų produktų nematome?
– Taip, jie dažniausiai dirba užsienio kompanijoms. Paprastai tai yra laisvai samdomų darbuotojų komandos, jos gali būti susibūrusios tik vienam projektui. Gali būti dviejų–trijų žmonių komanda, kuri padaro tam tikrą darbą arba išsprendžia tam tikras problemas. Aišku, tokios sumos negalima gauti už vienos nakties darbą, tai – ilgalaikis darbas, bet tokia suma šiuo metu yra visiškai reali ir normali.
– Jei programuotojai dirba Lietuvoje, kokie gali būti jų atlyginimai?
– Programuotojo darbo užmokestis gali svyruoti nuo 3 tūkst. litų pačioje darbo pradžioje. Toks darbo užmokestis yra dėl vienos priežasties – mes Lietuvoje neturime bedarbių programuotojų ir jiems turime labai daug darbo vietų, ir labai nedaug žmonių tokį darbą gali dirbti.
Analogija būtų su statybų sektoriaus darbuotojais 2006 metais. Statybos augo taip greitai ir neužteko statybininkų, pavyzdžiui, mūrininkų. Buvo smarkiai daugiau darbo vietų nei darbo rankų. Tą pačią situaciją šiuo metu turime programavimo sektoriuje. Dėl to yra tokie dideli darbo užmokesčiai.
– Bet statybų burbulas susprogo. Ar nesusprogs programuotojų burbulas?
– Niekas negalėjo pasakyti, kaip bus ir su statybų sektoriumi tol, kol jis nesprogo. Visi sakė, jog tam turi ateiti pabaiga, nes statybininkas uždirba daugiau, nei jo projektų vadovas. Lygiai tas pats dabar yra ir su programuotojais, nes patyręs, geras programuotojas neretai uždirba daugiau už vidutinės įmonės informacinių technologijų (IT) vadovą, kuris atsakingas už visą IT ūkį. Taip yra todėl, kad IT vadovų turime pakankamai ir įmonės gali rinktis juos samdydamos. Tuo metu programuotojų rinktis negalime.
Neseniai turėjau susitikimą su vienu klientu, kuris pasakė: „Jei man atvesite 50 programuotojų, aš juos pasamdysiu šiandien“.
– O jūs galite atvesti tiek programuotojų?
– Nei vieno mes negalime atvesti. Todėl, kad nėra nei vieno, kuris neturi darbo. Jų šiandien rasti galima tik „galvų medžioklės“ principu. Be to, juos vilioja visi. Įsivaizduokite, kiek programuotojas gauna paklausimų per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „LinkedIn“ – nuo 2 iki 20. Kaip atsirinkti, kur dirbti?
Kalbant apie tai, kur jie dirba, šiuo metu jie uždirba pakankamai daug ir jiems tai pasidaro nebesvarbu. Pinigai nebėra pagrindinis kriterijus keičiant darbą arba renkantis kitą. Vienas pagrindinių kriterijų yra darbo įdomumas ir kūrybiškas darbas. Jei projektas yra inovatyvus, jiems tai įdomu. Daug programuotojų stengiasi dirbti tokį darbą.
