Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą. Pavyzdžiui, kreditų davimas nekilnojamajam turtui turi mažą riziką, pastovias ilgam ateinančias pajamas, dėl to bankams tai yra naudinga ir konkuruojama.
„Situacija kitokia kalbant apie klientų aptarnavimą. Iš tiesų bendrauti banko darbuotojui su klientu, kuris nelabai turi daug pinigų, gal ir nėra visada pelninga ir todėl bankai šitoje srityje nekonkuruoja. Jau ilgą laiką mes matome kylančias paslaugų kainas, matome dalykus, kurie kelia įtarimą dėl galimų susitarimų. Vienu metu bankai ima imti mokestį už įplaukiančius pinigus. Toks žingsnis sunkiai suvokiamas, jei taip darytų kiekvienas bankas atskirai pats tą sugalvoję. Lygiai taip pat didinami mokesčiai pervedant grynus pinigus už komunalines paslaugas, gana sinchroniškai visi bankai tą daro. Šitoje srityje rinka kaip ir neveikia, todėl daug tikimasi iš Lietuvos banko pasiūlytų Seimui sprendimų dėl krepšelio“, – sako R. Paukštė.
Pasak bankų klientų asociacijos direktoriaus, ten kur neveikia rinka, reikia reguliacijos iš Lietuvos banko.
„Lietuvos bankas žengia labai laiku ir racionalų žingsnį bandydamas įvesti didesnę tvarką ir sumažinti gyventojams įkainius. Tai būtų nedidelis mokestis už tas būtiniausias paskolas, kurios apimtų ir kortelę ir sąskaitybos ir gryninimo paslaugas, tai kas šiais laikais žmogui būtina gyvenant Europos Sąjungoje“, – mano R. Paukštė.
„Nordea“: planų trauktis nėra, mažmeninę bankininkystę stipriname
R. Paukštės manymu, kartais tokie gandai apie bankų pasitraukimą turi politinių tikslų.
„Mūsų rinka šiaip kylanti, tiesiog tam reikia šiek tiek ilgesnio laiko perspektyvos. „Nordea“ bankas apskritai dabar susiduria didesniu mastu su didelėm problemom. Jo paslaugų ima atsisakyti ir Skandinavijos šalyse dėl tų Panamos dalykų. Jis sprendžia savo dideles problemas, o mūsų atskiri klausimai, nesusiję su mūsų pačių padėtimi. Galbūt jei ir išeitų būtų taip, kad jis išeidamas parduotų visą tą įdirbį ateinančiam naujam bankui. Gal perimtų bankai iš kažkokios nesusijusios su Skandinavija šalies, kurie neturėtų čia jokių ryšių didesnių persipynusių ir galėtų įnešti konkurencijos į dabartinę aplinką“, – svarsto Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius.
„Nordea“ atstovas spaudai Vaidotas Cucėnas komentuoja, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę. Mūsų nuomonė kitokia. Jokios oficialios ir patvirtintos informacijos apie „Nordea“ ketinimus pasitraukti iš Baltijos šalių rinkos nėra.
Pasak V. Cucėno, mažmeninė bankininkystė kaip tik stiprinama ir verslo grąža yra kompleksinė, kurią sudaro gaunama nauda aptarnaujant tiek verslo klientus, tiek fizinius asmenis bei teikiant įvairias finansines paslaugas.
„Be abejo, šiandieną palūkanos rekordinėse žemumose ir įvestas euras mažina komisines pajamas. Kai pajamų šaltiniai mažėja, mes koncentruojamės į veiklos efektyvumo stiprinimą, procesų paprastinimą ir naujų paslaugų teikimą“, – sako „Nordea“ atstovas žiniasklaidai.
„Bankai vis tik skolina ne tik gyventojams, bet ir verslui, tai bendras balansas vis tiek turėtų būti. Pas mus nebėra kur sumažinti, jei skaičiuojant atsiperkamumą ir visą grąžą, Lietuvoje yra didžiausia skandinaviškų bankų konkurencija, o dėl to, laimi tik klientai", – sako „Nordea“ atstovas žiniasklaidai.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis taip pat išskiria, kad dėl vyraujančių žemų palūkanų normų – bankų pajamos mažesnės. Ypač tai liečia privačių klientų segmentą, kur paprastai skolinimo kaina yra mažesnė nei verslo paskolų atveju. Dėl šios priežasties mažmeninė bankininkystė gali būti nebe patraukli. „Lietuvos bankas šiuo metu pastebi, kad vis daugiau bankų rinkos dalyvių yra linkę kreipti daugiau dėmesio verslo, o ypač, smulkaus ir vidutinio, kreditavimui. Tikslių duomenų apie privačių klientų segmento atsiperkamumą Lietuvos bankas neturi, tačiau bendras tendencijas neblogai atskleidžia pagrindinių bankų pajamų ir išlaidų straipsnių kaita“, – sako V. Valvonis ir pateikia statistiką.
Bankų palūkanų pajamos 2015 m. sumažėjo 100,8 mln. eurų, o šio sumažėjimo nepadėjo kompensuoti ir 90,9 mln. eurų mažesnės palūkanų išlaidos, dėl ko grynosios palūkanų pajamos praeitais metais sumenko 9,9 mln. (–2,6%) eurų. Nelengva bankams buvo palaikyti pelningumą ir dėl pajamų iš paslaugų ir komisinių mažėjimo. Įvedus eurą bankai neteko dalies pajamų už pavedimus ir valiutos keitimą – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos mažėjo 19,8 mln. eurų (–10,2%).
V. Cucėnas informuoja, kad vis dėlto „Nordea“ mažmeninės bankininkystės neatsisako ir šią sritį stiprina: daromos nuotolinės konsultacijos, ilginamos aptarnavimo darbo valandos, paleista sistema klientams atlikti visas konsultacijas internetu, patogiu laiko, net po darbo. Taip pat sukurta elektroninės bankininkystės kodų aplikaciją.
Tuo tarpu „Danske Bank“ informuoja strategijos nekeičiantys ir mažmeninės bankininkystės paslaugų perkėlimą įvykdyti kaip ir buvo numatyta, birželio 4 dieną. Primename, kad praeitais metais išplatintame „Danske Bank“ pranešime buvo nurodyta, kad privačių klientų aptarnavimas Baltijos šalyse nesugeneruoja siekiamos grąžos ir nesitikima, kad ši situacija pasikeistų.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė pasakoja, kad mažmeninė bankininkystė išlieka svarbia veikla, kadangi žmonės banke naudojasi interneto banku, gauna darbo užmokestį, lankosi klientų aptarnavimo padaliniuose, atsiskaito banko mokėjimo kortelėmis, naudojasi būsto ir vartojimo finansavimo, kaupimo, taupymo, investavimo, draudimo ir kitais sprendimais.
Maža konkurencija: ar dėl to didėja paslaugų įkainiai?
Lietuvos bankų klientų asociacijos direktoriaus teigimu, jei ne Lietuvos bankai, paslaugų įkainiai būtų dar didesni, mat rinka jau lenktyniavo kas brangiau suteiks paslaugas.
„Pas mus ir šiaip tų bankų labai nedaug. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti tuos bankus, kurie turi 85 proc. rinkos, o ant dviejų rankų pirštų visus tuos, kurie vadinasi bankais ir užsiima mažmenine bankininkyste. Konkurencijos klausimai yra itin aktualūs, deja, mes nelabai matome, kad tai būtų prižiūrima. Turint omeny Konkurencijos tarybą“, – sako R. Paukštė.
Tačiau „Nordea“ atstovas tikina, kad kaip tik įkainiai didėja dėl stipresnio Lietuvos banko reguliavimo. „Įkainių didinimo viešai nematoma priežastis – reguliacija. Kiekvienais metais ta reguliacija labai stiprėja, kad ir plastikinės kodų kortelės nebegalioja. Kokio dydžio investicijos bankui, kad galėtų visą sistemą pakeisti ir pereiti prie SMS arba mobiliosios aplikacijos. Ir iš Lietuvos banko tų reguliacijų tik daugėja ir manom daugės. Kad kaštai mažėtų, tikėtis nelabai yra kur, nes jie dabar pakankamai žemose ribose, tiek kiek moka klientas“, – sako V. Cucėnas.
Pasak jo, Lietuvos bankui nederėtų reguliuoti paslaugų krepšelio įkainių todėl, kad komerciniai bankai turi kaštus ir patys mato leidžiamas ribas.
„Mes gi komercinė struktūra, ne kažkokia valstybės dalis. Jei bus to reikalaujama mes taip ir darysim. Bankai vis tik skolina ne tik gyventojams, bet ir verslui, tai bendras balansas vis tiek turėtų būti. Pas mus nebėra kur sumažinti, jei skaičiuojant atsiperkamumą ir visą grąžą, Lietuvoje ji mažiausia tarp visų Šiaurės šalių“, – sako „Nordea“ atstovas. V. Valvonio teigimu, paslaugų krepšelis sudarys geresnes sąlygas vartotojams. „Bankų laukia vienas reikšmingiausių pastarųjų metų reguliavimo pokyčių – Pagrindinės sąskaitos direktyvos įgyvendinimas ir būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas. Lietuvos bankas jau suformavo būtiniausių paslaugų krepšelį, kuriam būtų taikomi kainos apribojimai, t. y. bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti kainos, kurią pagal dabartinį įstatymo projektą nustatys Lietuvos bankas“, – informuoja V. Valvonis.
Siekiant didinti rinkos skaidrumą ir skatinti konkurenciją, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia komercinių bankų, kredito unijų, mokėjimo ir el. pinigų įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius.
Didžiausi įkainiai taikomi „Handelsbanken“ – 3 eurai už pervedimą bei „DNB“ – 2,03 eurų už pervedimą.
Finansines paslaugas teikiančios įmonės didins konkurenciją
Bankininkystės sektoriui tenka prisitaikyti ne tik prie Lietuvos banko reguliavimų, bet ir prie kintančios finansinės aplinkos: daugėja tarpusavio skolinimosi platformų, mokėjimus galima atlikti telefonais.
„Gal „Danske Bank“ pažiūrėjo 15 metų į priekį ir užbėgo būsimiems projektams už akių. Lietuva, ko gero, yra dviejų greičių šalis. Vis dar turime labai daug žmonių gyvenančių be kompiuterio provincijoje. Manau, kad tai būtų labai svarbu suprasti ir Vyriausybei, ir Seimui, kad mes negalime strimgalviais varyti žmones į tą elektroninių pinigų erdvę ir reikalauti atsiskaitinėti tik kortelėmis. Tas bankų skyrių uždarymas, būtina kalbėti ir apie socialinę banko atsakomybę“, – mano R. Paukštė.
J. Gumuliauskienės pasakojimu, šiuo metu šalyje veikia 67 „Swedbank“ klientų aptarnavimo padaliniai, be to, mažesnių savivaldybių centruose, pavyzdžiui, Širvintose, Kazlų Rūdoje, Nidoje, Rietave, veikia savitarnos centrai, kuriuose gyventojus aptarnauja ir konsultuoja atvykstantys banko darbuotojai. Tad net ir didelei daliai paslaugų persikėlus į interneto erdvę, išlieka būtinybė būti fiziškai pasiekiamiems. „Tačiau čia svarbu pabrėžti, jog pastebimai pasikeitė paslaugų pobūdis, kurias gyventojai pageidauja gauti klientų aptarnavimo centruose. Jei anksčiau dominuodavo paprastos mokėjimų operacijos, pinigų įnešimas ar išgryninimas iš sąskaitos, tai šiuo metu pavedimus gyventojai atlieka savarankiškai naudodamiesi interneto banku ar mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams, o pinigų įnešti ar išsigryninti gali visą parą veikiančiose savitarnos erdvėse“, – komentuoja J. Gumuliauskienė.
R. Paukštės nuomone, nors ateitį nuspėti ir sunku, informacinė ir skaitmeninė erdvė vis tiek sukels permainas. Tai turėtų išeiti į naudą vartotojams ir sukelti papildomą konkurenciją bankams.
„Bankininkystė susiduria su dideliais iššūkiais. Tai prognozuoti ir tiksliai pasakyti kaip bus – sunku. Per paskutinius kelis metus mes vis mažiau einame į banką, daugiau naudojamės telefonais, kompiuteriais. Visi tie procesai yra paremti natūraliu progreso žingsniu, jeigu pigiau, jei apsimoka, žmonės ten ir eina. Tai vartotojams kaip ir turėtų būti į naudą. Naujos platformos, nauji atsiskaitymo būdai prigyja tik todėl, kad arba pigesni, arba patogesni, arba greitesni, arba saugesni“, – vertina R. Paukštė.
Inovacijų proveržis pastebimas ir „Swedbank“ statistikoje. 2016 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, per metus „Swedbank“ išmaniąja banko programėle atliekamų pinigų pervedimų skaičius išaugo 55 proc. ir jau viršija banko padaliniuose atliekamų pervedimų skaičių.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius teigia, kad svarbiausia stebėti, jog naujos inovacijos nesukeltų grėsmės finansų sektoriaus stabilumui ir nepažeistų vartotojų interesų. Jei to bus laikomasi, neišvengiamai didės konkurencija, bus sudarytos sąlygos finansinių paslaugų kainų mažėjimui.
„Kol kas per anksti vertinti, ar nauji produktai: tarpusavio skolinimas, atsiskaitymai telefonu gali tapti visapusišku pakaitalu bankams. Juk ir bankai nestovi vietoje bei pristato naujas paslaugas, pavyzdžiui, netrukus atsirasianti bekontakčių mokėjimų galimybė. Viena akivaizdu – finansinių paslaugų pasaulis nestovi vietoje, o naujų rinkos žaidėjų atnešamas novatoriškas požiūris daugiau ar mažiau „supurto“ rinką ir priverčia ją judėti pirmyn. Iš to dažniausiai laimi vartotojai“, sako – V. Valvonis.
„Nordea“ atstovas spaudai V. Cucėnas įžvelgia ir kitą alternatyvą. Technologijoms keičiant bankininkystę, V. Cucėnas mano, kad bankai pradės pirkti startuolius.
„Bankinės sistemos yra labai didelės ir nematomos klientui. Strategiškai manome, kad startuoliai , IT kompanijos priims sprendimus ir tada jau bankai nusipirks tuos sprendimus ar įmones. Tokių vienetų kaip mokipay tai jų tikrai rasis ir daugės. Mes manom ,kad kur links pakryps ta mažmeninė bankininkystė tai bankai turės daugiau kaip patarėjo vaidmenį ir mažiau reikės tų kasdienių operacijų. Jau dabar baigiam iškelti „Nordea“ siūlomas paslaugas į internetą ir mobiliuosius telefonus. Bet tokie dalykai kaip investavimas, taupymas, būsto paskolos jie tikrai liks bankiniame sektoriuje ir bus reikalingi“, – mano V. Cucėnas.
