OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.
Visgi ekonomistai tvirtina, kad šis susitarimas dar nereiškia, kad jo bus laikomasi, o ilguoju laikotarpiu tokio ženklaus kainų augimo rinkoje neturėtų būti.
G. Gečiauskienė: kuro kainos kils
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė portalui tv3.lt teigė, kad po šio sprendimo, vidutiniu laikotarpiu, efektas naftos kainoms nebus labai didelis. Dėl šios priežasties ir galutinė kaina vartotojui neturėtų reikšmingai kisti.
„Žinoma, jei vidutiniškai nafta keletu dolerių už barelį brangsta, tai ir benzino gamintojai ir degalinių tinklai tą kainų pakilimą iš karto perduoda vartotojui per benzino kainą. Visos kuro kainos pasigaus šiek tiek aukštesnę naftos kainą ir Lietuvoje. Jei benzino kainos kils, greičiausiai kitų naftos produktų kainos kils, bet šuolis nebus didelis“, – sako ekonomistė.
Degalų kaina turi įtakos ir kitoms vartojimo prekėms, kurioms reikalingi logistiniai kaštai. Visgi ekonomistė teigia, jog šis naftos kainų pakilimas turėtų persiduoti per visą prekybos grandinę. Kadangi naftos pasiūla vis dar didelė, o sprendimu sutarta dėl gavybos mažinimo nedideliu mastu.
„Tiek OPEC, tiek ir Rusija šiuo metu išgauna rekordinius kiekius naftos. Vien tik pastaroji valstybė nuo rugpjūčio iki rugsėjo gavybos apimtis padidino 400 tūkst. barelių per dieną. Tai reiškia, kad suderėtas mažinimas iš tiesų yra labai menkas. Be to, ilgą laiką vyraujant žemai naftos kainai, tokiai kokia ji buvo pastaruoju metu, buvo pristabdyta daugybė projektų – tiek gavybos telkiniuose, tiek ir infrastruktūros plėtros. Įvairiais vertinimais yra laikoma, kad naftos kainai pasiekus 50–60 JAV dolerių už barelį ribą, vėl įsijungtų JAV skalūnų gavybos šaltiniai ir dar labiau padidintų pasiūlą, taip sukurdami lubas, apribosiančias kainos kilimą“, – komentare teigė G. Gečiauskienė.
Pasak jos, jeigu naftos kaina kiltų, gali būti atnaujinta vis daugiau įšaldytų naftos gavybos projektų ir taip augtų pasiūla rinkai. Tačiau rinka jau dabar yra perpildyta – perteklinė ir pasiūla, ir sukauptų atsargų kiekis.
„Kartu auga ne OPEC šalių naftos gavybos apimtys, todėl ilguoju laikotarpiu OPEC gali būti sunku daryti įtaką pasaulinei naftos gavybai. Taigi, nors vakarykštis OPEC sprendimas sukėlė diskusijų bangą apie naftos kainos kilimo perspektyvas, objektyvių priežasčių naftos kainai kilti žymiai nėra. Todėl vakarykštį OPEC susitikimo rezultatą reikėtų vertinti labiau kaip deklaratyvų, o ne kaip keičiantį žaidimo taisykles“, – vertina ekonomistė.
N. Mačiulis: kad pajustume poveikį, kaina turėtų kilti virš 100 dolerių už barelį
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat įsitikinęs, kad fundamentalūs veiksniai, kurie lemia paklausą ir pasiūlą iš esmės nepasikeitė. Naftos kiekis, kuris galėtų sumažėti iš OPEC valstybių, gali būti pasiūlytas iš kitų regionų, pavyzdžiui, JAV. Be to, naftos kainos turėtų kilti daug ženkliau, kad tikrai paveiktų vartotojų perkamąją galią.
„Tokius 5 proc. svyravimus per dieną šiais metais matėme kokius 20 kartų. Kol naftos kaina mažesnė nei 50 dolerių už barelį, galutinė įtaka kainai labai maža, nes didžiąją dalį kainos sudaro perdirbėjų maržos, mažmenininkų maržos, didmeninkų maržos, PVM ir akcizas. Pati nafta užima tik penktadalį galutinėje kuro kainoje“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, ilgalaikiai fundamentalūs pokyčiai vyksta dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui dėl to, kad naftos kainoms svyruojant tarp 40–50 dolerių už barelį, daugeliui tampa nepatrauklu investuoti į naują naftos gavybą. Pašnekovas prognozuoja, kad ilguoju laikotarpiu, per ateinančius du metus, būtent dėl kitų valstybių sumažėjusių investicijų į naftos gavybą, kaina gali pakilti ir iki 70 dolerių už barelį.
„Jeigu naftos kaina pakiltų iki 70–80 dolerių už barelį, tada matytume reikšmingą kuro kainų šuolį, kurį pastebėtų ir vartojai. Kelių dolerių svyravimai reiškia, kad keliais centais keičiasi kuro kaina degalinėse. Tai nėra tai, kas iš esmės keičia vartotojų perkamąją galią. Jei naftos kaina vėl priartės prie 100 dolerių už barelį, tada jau turėtume rimtą smūgį Lietuvos vartotojų kišenėms. Bet tikimybė, kad naftos kaina artės prie 100 yra labai žema. Tikėtina, kad taip nutiktų tik tuo atveju, jei prasidėtų kariniai veiksmai Rytuose ir sutriktų naftos tiekimas iš tų valstybių“, – sako ekonomistas.
Svarbu ir paminėti tai, kad tai tik preliminarus susitarimas: nėra aišku, kaip atskiros valstybės šią gavybos naftos mažinimo naštą pasiskirstys tarpusavyje. Pavyzdžiui, Iranas vis dar išgauna mažiau naftos nei prieš sankcijų jam pritaikymą 2012 metais ir turi ambicijų atgauti prarastą rinkos dalį, o ne įšaldyti ar mažinti savo gavybą, komentare pabrėžė ekonomistas. Be to jis pamini, kad neaiškumų kelia ir prasti Irano bei Saudo Arabijos santykiai bei praeityje matyti scenarijai, kuomet ir pasiekiamas susitarimas, bet OPEC nares jo nesilaiko. G. Nausėda: yra daugybė veiksnių, dėl kurių naftos produktų kainų nenorės kelti
SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, kaip ir jo kolegos mano, kad šis sprendimas ženklios įtakos kainų mažėjimui nepadarys. Tai kyla ir iš vidinių OPEC narių santykių – kai kurios į susitikimus eina itin nenori, pasiekia susitarimą, bet realybėje daro visai ką kita.
„Kol kas turime tik deklaratyvų siekimą šiek tiek sumažinti naftos pasiūlą, kuris dar gali būti ir ne 100 proc. įgyvendintas. Be to, naftos kainai kritus buvo sustabdyta daugybė skalūninių telkinių JAV, o jie yra visi ganėtinai greitai paleidžiami, jei naftos kaina pasiekia priimtina ribą. Ta riba 50–60 dolerių už barelį, priklauso nuo konkretaus telkinio. Tokiu būdu JAV prisidėtų prie naftos kainos atšokimo atgal. Nevertėtų pervertinti OPEC reikšmės dabartinėje pasaulinėje naftos rinkoje. Ji išlieka didelė, bet tai nėra vienintelis veiksnys“, – tikino ekonomistas.
Pažvelgus į naftos kainas verslo bendrovėms, ekonomistas primena, kad įmonės neperžiūri ir nekeičia savo galutinių kainų taip dažnai, kaip svyruoja naftos kainos. Dėl šios priežasties reikėtų stebėti, kiek ilgai kainos kils ir laikysis didesnės.
„Manau, kad turi būti pakankamai apčiuopiama riba ir svarbiausia – ilgalaikis naftos kainos pakilimas. Pasvyravimai vykstantys mėnesio eigoje kainodarai esminės įtakos neturi. Bet jei 2–3 mėnesiams užsilaikytų kainos 10–15 proc. didesnės nei dabar, dalis įmonių, suvokusių kad kyla ir kiti kaštai kaip darbo užmokestis, pasinaudotų ta aplinkybe ir peržiūrėtų savo kainodarą“, – mano ekonomistas.
Vis dėlto kainodarą lemia ir konkurencija. Nes peržiūrint kainodarą reikia prognozuoti ir verslo partnerių reakciją bei niekas nenori erzinti savų klientų, sako ekonomistas. Dėl to verslo subjektai, kuriems įtaką daro naftos kainos kainą didintų tik tada, kai jau būtų būtinybė ir ji didėtų ženkliau.
Šiuo metu Brent nafta kainuoja 48,95 dolerius už barelį, o WTI – 47,45 dolerius už barelį.