Pigi darbo jėga ilgą laiką buvo Lietuvos didžiausias konkurencinis pranašumas. Tačiau tokia verslo vaizdžiai vadinama „bangladešizacija“ yra trumpalaikis ir netvarus privalumas, įspėja specialistai. Be to, neaišku, ar brangstant darbo jėgai Lietuvos verslas ras kitų konkurencingumo šaltinių.
Lietuvos ateities konkurencingumo perspektyvos buvo aptartos ketvirtadienį Vilniuje „Investuotojų forumo“ surengtoje konferencijoje „Kaip pasinaudoti globalizacijos teikiamais privalumais: galimybės ir iššūkiai Europai ir Lietuvai.“
Būtent pigi darbo jėga lėmė Lietuvos eksporto konkurencingumą užsienio rinkoje, diskusijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Apkarpėme, apgraužėme darbo sąnaudas ir tuo grindėme gerus pastarųjų metų eksporto rezultatus, – sakė G. Nausėda. – Tai yra trafaretinė sėkmės istorija. Bet klausimas: kiek ilgai tai gali tęstis? Ar tokio konkurencingumo mes norime?”
Iš keturių faktorių – 1,2
Šalies konkurencingumą lemia keturi materialūs faktoriai: rinka, darbo jėga, energetika bei kapitalas, teigia Danas Tvarijonavičius, „Amilinos“ plėtros direktorius.
„Jeigu žiūrime į šiuos faktorius, tai vaizdelis nebus labai džiugus, - sakė D. Tvarijonavičius. – Turime pusantro, gal net labiau 1,2 iš keturių šių konkurencingumo faktorių.”
Pasak verslininko, Lietuvos verslas turi rinką, šiek tiek geros darbo jėgos. Bet jam trūksta nuosavo kapitalo, o energetikos srityje “vaizdas labai liūdnas”.
„Lietuvos pramonė, mano žiniomis, turi didžiausią energijos savikainą Europoje, – sakė D. Tvarijonavičius. – Neišsprendus pamatinių energetikos problemų apie plėtrą kalbėti negalima.“
Tiesa verslininkas pridėjo, kad konkurencingumą lemia ir nematerialūs veiksniai, kaip verslininkų valia, įžvalga, žinios bei sėkmė. „Ką Lietuvos verslas turi, tai valią. Esame labai labai narsi tauta“, - sakė D. Tvarijonavičius.
Neakivaizdūs faktoriai irgi yra labai svarbūs konkurencingumui, ypač mažos šalies, kaip Lietuva, aiškino Karolis Pocius, „GILD Corporate Finance” partneris.
„Manau, kad yra du konkurencingumo aspektai, – diskusijoje sakė K. Pocius. – Daug kalbame apie tiesioginius faktorius. Pigus darbas, seniau elektra buvo pigi. Bet tai yra juokingi dalykai. Gal didžiosiose ekonomikose tai yra itin lemiantis veiksnys, bet į Lietuvą investuotojai dažnai ateina besiremdami kitais dalykais.“
Kaip pavyzdį, K. Pocius, pateikia JAV investuotojus, kurių sprendimą investuoti Lietuvoje galutinai lėmė pasikeitęs JAV dolerio kursas euro atžvilgiu.
Reikia kooperuotis
Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas teigė, kad Lietuvai pranašumo suteikia verslininkų atsargumas skolinantis. „Lietuvos verslas drąsus savo veržlumu, bet atsargus skolinimosi atžvilgiu”, – sakė N. Udrėnas ir, pasak jo, tai investuotojams suteikia pasitikėjimo.
Kita vertus Lietuvos verslui konkurencingumo pridėtų didesnė kooperacija. „Reikia sugebėti konkuruoti tam tikruose etapuose, bet kartu mokėti ir susikooperuoti kur reikia, pavyzdžiui, investuojant į tam tikrus brangius tyrimus. Klasteriai leidžia Europoje išlikti konkurencingais”, - sakė prezidentės patarėjas.
Taip pat reikia ir didesnės kooperacijos tarp verslo ir valdžios. Taip, pasak N. Udrėno, būtų galima lietuviškų produktų pardavimą padaryti veržlesnį.
Verslas savimi pasirūpins pats
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuvos darbo našumo augimas nuo 2011 m. mažėja – per porą metų jis sumažėjo nuo 7 proc. iki 1,8 procento. „Darbo našumo mažėjimas yra ženklas, kad atsiranda problemų, kad darbo kaina ateityje pradės kilti, - teigė G. Nausėda ir pridėjo, kad darbo jėgos brangimui stimulą davė ir minimalios algos padidinimas.
Taip pat, pasak ekonomisto, Lietuvos konkurencingumui kenkia tai, kad verslas labai mažai investuoja. „Kalbant apie konkurencingumą, neįsivaizduoju šio dalyko be investicijų“, - sakė G. Nausėda. Jis pastebėjo, kad kartu su darbo našumo augimo sulėtėjimu Lietuvoje įsivyravo ir investicijų badas. Tačiau D. Tvarijonavičius investicijų bado nesureikšmina ir teigia, kad verslas pats yra labiausiai suinteresuotas įgyti konkurencingumo.
„Lietuvos verslas tikrai investuos, nes jo laukiniai gyvuliški instinktai yra labai stiprūs, todėl kad jis pats geriau už bet ką jaučia savo konkurencingumo praradimą, – sakė D. Tvarijonavičius. – Vienareikšmiškai, investicijos bus, vienareikšmiškai nedarbas mažės, vienareikšmiškai darbas brangs.“
Pasak verslininko, valdžios veiksmai didelės įtakos šiems procesams neturės. Stimulas nebent padėtų verslui investuoti greičiau, ir galbūt daugiau, sakė verslininkas.
