Į gerovę ateityje racionalūs žmonės investuoja jau šiandien. Tačiau statistika rodo, kad vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų iš anksto rūpinasi vaikų ateitimi.
„Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė teigia, kad tik tiek ima taupyti vaikui gimus, kiti keli procentai susigriebia, kai vaikas įkopia į paauglystę.
„Kol vaikai yra labai maži, tik iki 5 procentų renkasi labiau tinkamus tokiam taupymui instrumentus kaip vaikų fondas ir panašiai. Reikėtų suprasti, kad geriau dabar atidėti nedideles sumas nei po to paskutiniais metais bandyti susigriebti“,- įsitikinusi O.Bložienė.
Vilnietė Ingrida sako, kad dviejų savo vaikų ateičiai kaupti nepavyko, bet gavo draudimo išmokų.
„Su vyresniaisiais vaikais taip nutiko, kad turėjo traumų ir išmokų buvo. Sukaupt nepavyko, tačiau yra ramybė“,- „Žinių radijui“ sakė vilnietė.
„SEB“ banko asmeninių finansų ekspertę Julita Varanauskienė sako, kad taupyti vaikų ateičiai būtina, tačiau priklausomai nuo poreikių ir vaiko amžiaus, reikia rinktis skirtingus taupymo instrumentus.
„Jeigu mes kalbame apie mažylį, svarbu galvoti apie neišvengiamą infliaciją. Todėl reikėtų rinktis tokią priemonę, kuri didžiausia tikimybe suteikia, kad ta infliacija bus ne tik kompensuota, bet ir viršyta. Čia mes kalbame apie vertybinių popierių rinkas ir apie investicinius fondus. Labai dažnai taupymas vaiko ateičiai yra siejamas su gyvybės draudimu, patraukli yra taupymo mokesčio lengvata. Tikėtis kažkokių labai didelių pelnų, pasirinkus šitą finansinę priemonę nereikėtų. Jeigu mes kalbame apie 15-metį, tai yra indėlio sąskaita“,- teigė J.Varanauskienė.
Ekspertai sutaria, kad taupymas vaiko ateičiai nėra vienintelis dalykas. Esą būtina nuo vaikystės mokyti racionaliai elgtis su pinigais.