Meteorito „išdaigos“ Čeliabinske sukėlė tam tikro mąsto katastrofinę žalą – išdužo daugelio pastatų langai, apgadinti pastatai, sužeisti žmonės. Pagal specialistų aiškinimus, bet koks nepalankesnis scenarijus galėjo būti pražūtingas didelei daliai miesto.
Dėl klimato kaitos gamtos sukeliami nuostoliai visame pasaulyje ir Lietuvoje didėja geometrine progresija. Šiandien kaip niekad svarbu pradėti galvoti apie tai, kas būtų, jei su katastrofiniais nuostoliais susidurtume Lietuvoje.
Ar tokią sunkiai suvokiamą ir prognozuojamą žalą galėtų atlyginti draudimas?
Atsakymą būtų galima pateikti dvejopą - brangus draudimas taip, pigus, apribotas draudimas - ne.
Turto draudime egzistuoja 2 pagrindiniai principai – išvardintų rizikų draudimas ir visų rizikų draudimas. Pirmasis dengia dažnai pasitaikančias, suvokiamas, apskaičiuojamas ir prognozuojamas rizikas, pavyzdžiui gaisrą, sprogimą, audrą, vagystę. Todėl jis yra pigesnis.
Antrasis dengia bet kokias rizikas, išskyrus tas, kurios yra suvokiamos, bet masiškai suardo visuomenės egzistenciją ir tuo pačiu sąlygotų draudimo industrijos bankrotą, pvz.: karas, branduolinė katastrofa. Dalis rizikų, apdraustų pagal visų rizikų draudimą, gali būti labai retai pasireiškiančios, sunkiai prognozuojamos, tačiau šis produktas yra brangesnis ir leidžia draudikui suformuoti rezervus tokioms žaloms atlyginti.
Pagal Vakaruose galiojančias draudimo paslaugų tradicijas, būtent meteoritų žala visų rizikų draudimo produktų pakete galėtų būti atlyginama, aišku, su sąlyga, jog esant katastrofinio dydžio žalai draudikas turi pakankamą perdraudimo apsaugą, kadangi žala gali siekti ir šimtus milijonų litų.
Būtent tokie stambūs įvykiai ir patikrina draudiko finansinį stabilumą, patikimumą ir norą padėti nelaimėje atsidūrusiam klientui.
Deja, Lietuvoje ir Rytų Europoje dauguma klientų orientuoti į draudimo produkto kainą, todėl visų rizikų draudimas arba kitokie išplėstiniai draudimai perkami rečiau ir greičiausia draudikai tokio įvykio atveju negalėtų pagelbėti.
Tačiau Lietuvoje egzistuoja dar didesnė problema – žmonės menkai draudžiasi net ir nuo labai aktualių ir tikėtinų rizikų: vos 50% privačių namų ir vos 25% butų savininkų draudžia savo turtą.
Dėl klimato kaitos gamtos sukeliami nuostoliai visame pasaulyje ir Lietuvoje didėja geometrine progresija. Meteorito sukeltų katastrofų tikimybė yra labai menka, tačiau mūsų regione smarkiai daugėja didelių audrų ir tornado ir artimiausiu metu, tikėtina, ši tendencija tik augs.
Kol kas audros Lietuvoje kasmet padaro nuostolių iki keliasdešimt milijonų litų, tačiau jeigu įvyktų katastrofa, kurios padariniai - keli šimtai milijonų litų nuostolis - valstybę neabejotinai užgultų nepasidraudusiųjų pagalbos prašymai. Todėl šiandien kaip niekada svarbu pradėti galvoti apie sisteminius šios rizikos valdymo sprendimus.
