• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės?

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA



Mažai erdvės manevrams

Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“.

Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

REKLAMA

„Labai lengva apleisti taupymo priemones, nes jos yra skausmingos, – sako analitikas Otis Casey. – Žymiai sunkiau yra sugalvoti, kaip užauginti ekonomikas.“

Nors investuotojai pripažįsta, kad taupymo priemonės privertė susitraukti Graikijos, Ispanijos ir Italijos ekonomikas, jie vis tiek išsigando, kad po savaitgalio rinkimų Europoje bus atsisakyta taupymo. Rinkos į rinkimų rezultatus sureagavo neigiamai ne tik Europoje, bet ir, pavyzdžiui, Azijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Italija ir Ispanija jau prarado investuotojų pasitikėjimą ir negali gauti pinigų iš obligacijų. Tuo tarpu Prancūzijos užsienio investuotojai atidžiai stebi, ką darys naujasis šalies prezidentas Francoisas Hollande'as, kuris žadėjo pasamdyti daugiau mokytojų ir pakelti mokesčius turtingiesiems vardan augimo.

„Jis turi suprasti, kad turi labai mažai erdvės manevrams, – sakė „Prudential“ vyriausias ekonomistas Jurgenas Odeniusas. – Jei jis peržengs manevrų erdvės ribas, rinkos jį nubaus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vokietija turės nusileisti

F. Hollande'as taip pat nori peržiūrėti ES fiskalinės drausmės sutartį, kuria norima priversti šalis subalansuoti savo biudžetus ir turėti mažesnę skolą. Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė griežtą prieštaravimą bet kokiems pakeitimams, regiono ekspertai teigia, kad ji turės nusileisti vien tam, kad simboliškai pripažintų visuotinį pyktį dėl taupymo.

REKLAMA

Tačiau Pippa Malgrem, „Principalis Asset Management“ prezidentė, teigė, kad naujai išrinktus lyderius, kurie nori atsisakyti taupymo, varžys jų pirmtakų priimti sprendimai bei „ekonominiai faktai“.

„Šios šalys vis tiek turi mokėti skolas ir susiveržti diržus“, - cituoja ją BBC.

Nors Vokietija priešinasi ES pakto perrašymui, panašu, kad ji pritartų atskiro, augimo ir konkurencingumo pakto idėjai.

REKLAMA

Tuo tarpu Dennisas Snoweris, Kylyje įsikūrusio Pasaulio ekonomikos instituto prezidentas, dienraščiui „The New York Times“ aiškino, kad Ispanija ir dauguma Europos šalių galėtų priimti konstitucines pataisas, kuriomis gerais laikais įsipareigotų vykdyti pliusinį biudžetą. Panašią sistemą yra priėmusi Vokietija ir dėl to, ji šiuo metu gali rinkose pasiskolinti itin pigiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Išskyrus Graikiją, toks modelis tiktų visiems“, - aiškina D. Snoweris. Tačiau specialistas išlieka skeptiškas dėl politinių lyderių sugebėjimo įtvirtinti tikrai įpareigojančius deficito limitus: „Politikai mėgsta laikyti fiskalinius svertus savo rankose dėl rinkimų.“

Kaip augti?

Greito veikimo priemones turėtų priimti didžiosios Europos organizacijos. Nors Europos centrinio banko (ECB) prezidentas, Tarptautinio valiutos fondas (TVF), Europos Komisija (EK) ir naujasis Prancūzijos prezidentas dabar sutaria, kad reikia augimo, jie visiškai nesutaria, kaip reiktų augti, rašo BBC.

REKLAMA

ECB vadovas Mario Draghis ir Italijos premjeras Mario Montis mano, kad reikia gilesnių ir greitesnių struktūrinių reformų, kad šios atlaisvintų darbo rinką, paslaugų sektoriaus dereguliavimo ir valstybės vaidmens įtvirtinimo.

F. Hollande'ui augimas reiškia, laisvesnę fiskalinę ir monetarinę politiką bei lėtesnį struktūrinių reformų tempą.

REKLAMA

EK aiškina, kad augimas – tai Briuselio dokumentuose įrašytos nuorodos į pasaulio augimą bei daug naujų Europos infrastruktūros projektų, kurių įgyvendinimui gali prireikti daugybės metų.

TVF ir finansų rinkos norėtų matyti tokią kombinaciją: ilgalaikės struktūrinės reformos atlaisvinančios ekonomiką, vyriausybių išlaidos tvaresniems tikslams, trumpalaikis taupymo sumažinimas bei laisvesnė monetarinė politika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau norint rasti išeitį iš krizės reiktų, kad A. Merkel sutiktų pakeisti reikalavimus vyriausybių skoloms.

Naujos derybos – pavojingos

Kita vertus, naujos ekonominės politikos kalbos ir derybos Europoje, be abejonės, bus skausmingos ir pavojingos Europai, rašo CNN.

Net jei rinkėjams patiktų, rinkos į tai atsilieptų neigiamai. Taip pat, kaip jautriai jos reagavo pernai bandant susitarti dėl fiskalinės drausmės sutarties bei Europos stabilumo mechanizmo didinimo.

REKLAMA

Nors ne visos euro zonos narės turi pasirašyti fiskalinės drausmės sutartį (reikia, kad ją iki kitų metų priimtų tik 12), kitoms šalims, ypač Graikijai, gali nelikti kito pasirinkimo.

Graikija negali sumokėti savo sąskaitų ir yra sutikusi su griežtomis taupymo priemonėmis, kad gautų antrą paramos paketą. O trečias paketas irgi ne už kalnų, jei tik Atėnai laikysis išlaidų karpymo plano.

REKLAMA

Graikija galėtų gauti šiek tiek daugiau erdvės iš Berlyno ir TVF, tačiau šiai šaliai vėl atsidūrus rinkų dėmesio centre kiltų pavojus, nes jos įsijautrintų.

Be to, nors ir nėra tai leidžiančio mechanizmo, Graikijos iškritimo iš euro zonos galimybės po rinkimų padidėjo. Tačiau, verta atsiminti, kad ji nori likti euro zonoje, o vienintelis kelias į tai – ir toliau laikytis ES taupymo priemonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų