• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tikėkimės, kad kitą ketvirtadienį, eidami į posėdį, nors kai kurie Europos Vadovų Tarybos nariai atkreips dėmesį į sovietinės gamybos traktorių, labiau tinkamą ne išpuoselėtam ES sostinės centro grindiniui, bet Briuselio blusų turgui, kuriame pardavinėjamos ir tokios senienos.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto šis vargo matęs traktoriukas atriedės nuo Talino. Vargu ar kuris nors Europos Parlamento ir Europos Komisijos narys mano, kad ES bendrojoje rinkoje galima išsilaikyti dirbant su tokia griuvena. Tačiau spėju, kad ne visi supras ir įvertins simbolinį baltų (nors estai – ne baltai, tačiau būtent taip Briuselyje vadinamos visų trijų Baltijos šalių gyventojai) protestą, todėl šalia sovietinio traktoriuko gal vertėtų privaryti šiuolaikinį modernų traktorių, kokį paprastai naudoja Vakarų Europos fermeriai. Taip būtų vaizdžiai parodyta dviejų greičių ES bendroji žemės ūkio politika. Toks palyginimas būtų labiau efektingas reikalaujant teisingos ir sąžiningos ES bendrosios žemės ūkio politikos ir tiesioginių išmokų didinimo Baltijos šalių žemdirbiams.

REKLAMA

Ne pirmą kartą Baltijos šalių gyventojai organizuotai susirenka Briuselyje, tačiau kol kas jų kova labiau primena kovą su vėjo malūnais. Deja, ES bendroji žemės ūkio politika kol kas yra tikrai ne bendroji, nes trims Baltijos valstybėms tiesioginių išmokų skiriama net tris kartus mažiau nei senosioms ES narėms. Žinoma, mes, skirtingai nuo ypač Vakarų Europos šalių fermerių, įpratę išgyventi ir gaudami tik tiek, kiek skiriama, išgyventume ir be ES paramos, žinoma, jeigu ji nebūtų skiriama visų ES šalių ūkininkams. Štai tada, susilyginus konkurencijos sąlygoms, paaiškėtų, kurių šalių žemės ūkis yra iš tikrųjų gyvybingas, o kurių laikosi tik gaudamas paramą.

REKLAMA
REKLAMA

Kokie baltų argumentai? Jie logiški. Net jeigu EK aiškina, kad tokia paramos tvarka buvo numatyta stojant į ES, galime teigti, kad tokiu atveju neteisinga iš Baltijos šalių ūkininkų reikalauti laikytis vienodų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kitų reikalavimų.

Tačiau nepervertinkime šios akcijos reikšmės ir svorio. Briuselio tarnautojai ir EP nariai įpratę matyti kur kas įspūdingesnių reginių. Pavyzdžiui, šių metų liepą prancūzai ir olandai Briuselyje išliejo tonas pieno ir apie tai su efektingomis nuotraukomis pirmuosiuose puslapiuose rašė visų ES šalių pagrindiniai laikraščiai. Prieš metus eismą Briuselio centre sustabdė šimtai ūkininkų traktorių. Štai ir verta pasvarstyti - ar kas nors pastebės tą vieną trijų valstybių vėliavomis ir plakatais apkaišiotą traktoriuką?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tikėkimės, kad šios akcijos organizatoriai paruošė staigmenų. Turime žinoti, kad Briuselis mūsų ašaromis netiki ir nepatikės, kol nepateiksime labai konkrečių ir labai į akis krentančių ir vakariečių sąžinę žeidžiančių argumentų. Jeigu to nepavyks pasiekti, tai traktoriukas šmėkštelės tik antraeilėje ES spaudoje ir niekam nesukels esminio klausimo: ko tie baltai nori?

REKLAMA

Kitaip prastų naujienų karavanas ir toliau žingsniuos tvirtai ir nesulaukdamas net menkiausio pasipriešinimo, kaip nesulaukė beveik slapta priimta 2012 m. tiesioginių išmokų skaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Sugalvotas net esmę maskuojantis terminas – „tiesioginių išmokų moduliavimas“, o iš tikrųjų – mažinimas.

REKLAMA

Tiesa, apie tokio pobūdžio planus šių metų pavasarį Kaune įvykusioje AgroBalt parodoje surengtame forume prasitarė daugiau informacijos turėjęs Vokietijos Saksonijos – Anhalto žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministras. Bet svečias pabrėžė, kad nuoskaitas žadama taikyti tik turtingosioms ES narėms. Po ministro pasisakęs EK atstovas nekomentavo šios pastabos, todėl niekam net nekilo noras aptarti vokiečio pastebėjimą. Gal tik pagalvojo, kad tai – planas sutaupyti lėšų, kurias būtų galima skirti nuskriaustoms ES narėms. Ir štai prieš savaitę sulaukėme smūgio žemiau juostos – vadinamasis moduliavimas taikomas ir Lietuvos ūkininkams. Pagal jį subjektams, kurių bendra ES ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir kitos paramos suma viršija 5000 eurų (17263 Lt), šią sumą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką. Ši netikėta naujiena bus itin skaudi nuomojantiems žemės sklypus. Smogta ir stambiesiems ūkininkams, kurių išmokos viršija 300 tūkst. eurų (1035804 Lt) – jų finansavimas mažinamas dar 4 proc.

Kokios išvados? Akivaizdu, kad nauja tvarka leis sutaupyti lėšų, tačiau neskatins gamybos. Taigi nauja tvarka mums nepalanki. Vakariečiai jau seniai pasiekė savo galimybių ribas, o jauni Baltijos šalių ūkiai dar galėtų augti. Ekspertai sako, kad lietuviai ieškos ir suras būdų, kaip įveikti naujus ES barjerus. Kaip? Teks smulkinti ūkius. Iš pradžių konsolidavome, o dabar smulkinsime. Prie tokių reformų mes jau esame pripratę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų