Trumpo apsistojimo skelbimų svetainė „Airbnb“ Amsterdame ir Niujorke buvo apkaltinta padėjimu nelegaliems viešbučiams. Kodėl tiek daug žmonių yra pasirengę atverti duris nepažįstamiesiems, o kiti nebijo pas juos apsistoti?
„Neimk saldainių iš nepažįstamųjų“, - dažnai sakydavo tėvai ištisoms kartoms, tačiau žmonės vis dažniau apsistoja pas nepažįstamuosius, rašo BBC.
„Airbnb“ yra interneto puslapis, padedantis turistams rasti namų šeimininkus, kurie yra pasirengę priimti svečius. 2008-aisiais įkurtas puslapis gauna gauna pinigus iš tų, kurie sieka sutaupyti atostogoms. Įmonė teigia, kad savo duomenų bazėje turi 35 tūkst. miestų iš 192 pasaulio šalių.
Čia galima rasti netgi liukso klasės būstų, bet vartotojai dažniausiai renkasi ekonomiškesnius variantus.
Laisvas kambarys bute su vaizdu į Eifelio bokšta kainuoja žymiai pigiau nei viešbučio numeris su tokiu pačiu vaizdu. Žinoma, yra vienas „kabliukas“.
Tokie portalai veikia tik žmonių, nebijančių nepažįstamųjų, dėka. Svetainėje yra daug pasiūlymų apsistoti bute su visais šeimininkų daiktas, bet be šeimininkų.
Taip pat galima apsistoti gyvenamo buto ar namo kambaryje. Turistai tuomet gyvena su visiškai nepažįstamu žmogumi, o šeimininkas įsileidžia tokius pačius prašalaičius.
Dauguma dalijasi teigiamomis patirtimis, ir pats blogiausias nutikęs dalykas – londoniečio Peterio Tompkinso dingusios knygos ir iš iškylos „negrįžę“ pledai.
Po kelių nemalonių atsitikimų „Airbnb“ įsteigė 600 tūkst. svarų sterlingų kompensacijos garantiją savo klientams priimantiems svečius. Tačiau, kaip daugelyje tokių socialiai orientuotų svetainių, paslaugos yra reguliojamos savaime. Vartotojai remiasi kitų vertinimais.
„Ne visiems apsistojusiems per Kalėdas siųsčiau atvirukus, bet nebuvo ir tokių, kurių nemėgčiau. Jie visi po kelių dienų išsikrausto“, - patirtimi dalijasi P. Tompkinsas.
Vis dėlto ne visi yra „Airbnb“ ir kitų neoficialių apgyvendinimo būdų gerbėjai. Niujorko ir Amsterdamo miestų valdžios į daugumą šių pasiūlymų žiūri kaip į nelegalius viešbučius.
Niujorke jau nuo 2010-ųjų yra nelegalu išsinuomuoti butą mažiau nei 30 dienų. Tokio kriterijaus neatitinka beveik visi „Airbnb“ skelbimai. Miesto valdžia ir „Airbnb“ ieško abiejom pusėm tinkančio sprendimo. Neoficialus apsistojimas leidžia turistams išvengti mokesčių ir taip miestas pralaimi.
„Čia ir įvyks pagrindiniai mūšiai. Kai miestas supras, kiek praranda pajamų, kiekvienąkart žmonėms apsistojant per „Airbnb“, jie pradės agresyvesnę politiką“, - sako kelionių leidinio „Travel Weekly“ redaktorius Arnie Weissmannas.
Amsterdamo valdžia aiškinasi „Airbnb“ sąrašus ir taip stengiasi nutraukti „nelegalių viešbučių veiklą“. Visgi jie orientuojasi į tuos savininkus, kurie bute negyvena ir išnuomuoja jį visą. Nepaisant suvaržymų „Airbnb“ populiarumas nekrinta.
„Didžiausia motyvacija – kultūros pažinimas. Geriausia kelionių patirtis yra ta, kuria dalijiesi su vietiniais. Jie leidžia visai kitaip pamatyti vietą, kurią lankai“, - sako panašios paslaugos, tik nemokamos „Couchsurfing“ vartotojas kolumbietis Santiago Lopez Alvarezas.
Tačiau yra ir tokių, kurie nervinimąsi, kad yra kažkieno asmeninėje erdvėje , iškeis į papildomus pinigus ir apsistos viešbutyje.
