Vilniuje suskaičiuojama per 40 maitinimo įstaigų, pristatančių maistą iki pat kliento durų, atsiranda ir elektroninių parduotuvių, kurios iki pat šaldytuvo atneš šviežius maisto produktus ir pasigaminti galėsite patys. Vis dėl to, patogiausia atrodo užsisakyti greitojo maisto, nebent paskambinus trumpuoju maisto į namus užsakymo numeriu jums bus atsakyta, nes virtuvė ir taip nespėja susitvarkyti su išalkusiais namuose.
„Yra labai daug kavinių, kurios pristato maistą į namus ir dar daugiau siūlančių jį išsinešti, tačiau tai nepadeda išspręsti problemų. Į namus gali užsisakyti ir chačapuri, ir kitokio gruzinų virtuvės maisto, ir cepelinus, turbūt nėra tokio maisto, kurio nevežiotų“, – svarsto Tomas Vonžodas, vienas iš gretai startuosiančios maisto į namus paieškos ir užsakymo platformos Lėkštė.lt įkūrėjų.
Jis patikina, kad sostinėje į namus gali užsisakyti skirtingų virtuvių patiekalų iš maždaug 40 kavinių ir suskaičiuoja bent 3 vietas, siūlančias maistą – japonišką suši, picą ar kebabus, į namus visą parą.
Pašnekovas pripažįsta, kad įvairovė problemų spręsti nepadeda: restoranai dažnai neatveža maisto numatytu laiku, pristato jį nebe kokybišką ir negeba susidoroti su piko metu užplūstančiu klientų srautu.
Bijo, kad nebus užsakymų
„Dažnai restoranai neskiria savo vairuotojo ir mašinos, nes kai kurie turi automobiliuką, kuriuo maistą veža ir direktorius, ir vadybininkas, ir pavaduotojas, kas tik turi laiko. O jei mato, kad nieko nebespėja, maisto tiesiog nebeveža, – aiškina jis. – Kad ir turintiems savo automobilius ir vairuotojus restoranams sunku, nes klientų srautas labai nevienodas: nuo 11 valandos iki 13:30 valandos, kai visi pietauja ir nuo 17:30 valandos iki 20:30“.
T. Vonžodas sako, kad maitinimo įstaigos lengvai galėtų įsigyti savo transportą ir rasti vairuotoją, tačiau verslas baiminasi, kad negaus pakankamai užsakymų ne piko valandomis. Lankytojų sautą, sako jis, verslui ir padėtų generuoti Lėkštė.lt, nes didžiąją dalį maisto į namus užsakymų sukaupia didieji restoranai nieko nepalikdami smulkiesiems.
Vienas iš sveikesnio maisto restoranų tinklo „TakeWay“ įkūrėjų Eimantas Navikauskas įsitikinęs, kad maitinimo įstaigos maistą klientams iki durų pasiūlyti gali nebent kaip pridedamąją vertę. Ant jo, maisto užsakymo į namus paslauga labiau ne pelninga, o nuostolinga: sveikesnio maisto restoranai tokią paslaugą siūlė bent pusmetį, tačiau ir taikant įvairias formas, ji nepasiteisino.
„Yra pastovios sąnaudos: nuolat turi išlaikyti vairuotoją, transportą, o vieną dieną gali sulaukti 1 užsakymo, o kitą ir 50-ties. Taigi dažniausiai įtakos maisto užsakymui į namus turi oras, o jo nenuspėsi. Bandėme ir mes, ir mūsų kolegos kooperuotis, bet niekaip nepavyksta, – dėsto jis. – Net per kurjerių kompaniją, nes ji nuolat turi tuos kaštus, bet net jiems neapsimokėjo vežioti maisto į namus.“
Atveža šaltą
E. Navikauskas, kaip vartotojas, sako beveik niekada neužsisakantis maisto į namus, nes nežinantis, kada jo sulauks, be to, maisto pristatymą lemia ir atstumas: dažniausiai maistas vežamas į pagrindinius rajonus, pernelyg nenutolusius nuo miesto centro. „Aš pats tokia paslauga nesinaudoju ir netikiu, kad ji gali prigyti ir įgauti didesnį mastą“, – teigia jis.
E. Navikauskas pažymi, kad sudėtinga užtikrinti ir kokybiško, nepakeitusio savo išvaizdos ar skonio, maisto pristatymą. Anot jo, reikia ne tik nuvežti maistą laiku, bet ir užtikrinti įrangą, palaikančią reikiamą temperatūrą, pavyzdžiui, japoniškam suši.
„Tarkime, žmonės savaitgaliais švenčia namuose ir atsiranda labiau naktinis tam tikro maisto poreikis. Mūsų maistas, pavyzdžiui, salotos, wok būdu paruoštas maistas yra sveikesnis, galbūt netinkamas valgyti vakarėlyje. Picos jiems tinka labiau, išgėrę žmonės neskaičiuoja, užsisakinėja daug, be to, picą lengviau transportuoti, jei pristatai ją klientui per artimiausią valandą, jos skonis mažiausiai pakinta“.
Lėkštė.lt atstovo teigimu, maitinimo įstaigos maisto į namus pristatymo paslaugos neretai baiminasi ir dėl užsakymų trūkumo, ir dėl vadinamųjų „vaiduoklių“, kurie apgirtę nori bendrauti maisto užsakymo numeriu, o pokalbis restoranams kainuoja laiką. „Dar viena restoranų problema, kad jie atvežę maistą užsisakiusio žmogaus neberanda, telefonu jis irgi neatsiliepia. Ir čia mes padėsim: naktimis bus tik atsiskaitymo kortele paslauga. Iš anksto už patiekalą sumokėję žmonės tikriausiai elgsis atsakingiau“, – svarsto vienas iš Lėkštė.lt įkūrėjų.
Maistas iki šaldytuvo durų
Prieš dvejus metus alternatyvą Vilniaus maisto į namus pristatymo rinkoje pasiūlė internetinė parduotuvė „E–Maxima“. Šiandien klientų srautas esą trigubai didesnis nei veiklos pradžioje ir auga proporcingai su investicijomis plėtrai. „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė sako, kad neatmetama galimybė maisto pristatymo į namus paslaugą taikyti ir kituose miestuose.
Ji aiškina, kad maisto užsakymui į namus įtakos turi laikas: pavyzdžiui, per pietų pertrauką padaugėja užsakymų gauti savo prekes vakare. Daugiausiai klientų prekių krepšelius komplektuoja penktadienį – savaitgaliui ir pirmadienį – naujai darbo savaitei.
„Tipinis elektroninės parduotuvės pirkėjas yra užsiėmusi mama, paprastai internetu apsiperka 3 ir daugiau asmenų turinčios šeimos. Pastebime, kad dažnai internetu prekes savo vaikai užsako atskirai gyvenantiems tėvams, užsisakinėja neregiai, kitokių negalių turintys žmonės“, – aiškina O. Malaškevičienė.
„Į internetu užsakytą krepšelį dažniausiai patenka kasdieniai maisto produktai, populiarūs vaisiai, iš jų daugiausiai nuperka bananų, ir daržovės, labiausiai perkamos bulvės. O geriamąjį vandenį rastumėme kone kiekviename pirkinių krepšelyje“, – dėsto „Maxima“ atstovė.
O. Malaškevičienė sako, kad dažnai klientai elektroninėje parduotuvėje išleidžia daugiau nei tradicinėje, be to, perkantiems už 79 litus prekių pristatymas nekainuoja.
