„Pirmoji nauda viešiesiems finansams, pasijaustų jau per pirmuosius 6-10 mėnesių. Tokia situacija susiklosto dėl sumažėjusių kreditavimo kaštų, kuriuos pajuto kiekviena prie euro prisijungusi valstybė“, – pasakojo V. Vasiliauskas.
LB vadovas tikino, kad esminiai dalykai – kredito rizikos sumažėjimas ir valiutos rizikos atsisakymas yra pagrindinės naudos įsivedus europinę valiutą.
Centrinio šalies banko skaičiavimais, 2015-2022 metų laikotarpiu, dėl sumažėjusių palūkanų vien namų ūkiai galėtų sutaupyti 1,2 mlrd. litų. Bendra nauda ekonomikai dėl palūkanų normos pokyčių siektų apie 4 mlrd. litų.
Įsuktų eksportą
V. Vasiliausko teigimu bendra valiuta dar smarkiau įsuktų ir eksporto variklį. „Remiantis eurą įsivedusių šalių pavyzdžiais, eksporto apimtys paauga 5-10 proc.“, – dėste LB vadovas.
Pastarojo teigimu, bendra valiuta palengvina prekybą su euro zonos valstybėmis, kurios kartu sudaro vieną didžiausių ir turtingiausių rinkų pasaulyje.
2015-2022 laikotarpiu, įsivedus eurą, galima tikėtis maždaug 34 mlrd. litų papildomų pajamų, bei 1,8-1,9 proc. papildomo BVP prieaugio.
LB vadovas tikino, kad didelio kainų šuolio tikėtis neverta, tačiau kainos neabejotinai augs. „Euras įtakos kainoms turės – turėjo visoms šalims įsivedusios bendrą valiutą. Pirmaisiais mėnesiais augimas siekė 0,2-0,3 proc. Tačiau tai yra vos pastebimas kainų augimas – apie šokines kainas negalima kalbėti“, – dėstė centrinio banko valdybos pirmininkas.
Kaštų nusileidžia naudai
Vis dėlto V. Vasiliauskas buvo atviras ir neneigė, kad vieninga valiuta sukels ir papildomų kaštų.
„Tiek viešasis, tiek privatus sektorius patirs tam tikrų vienkartinių sąnaudų“, – sakė V. Vasiliauskas. Skaičiuojama, kad euro įvedimo išlaidos siektų 0,5-0,7 proc. nuo BVP arba 660 – 990 mln. litų. Išlaidos susidaro dėl reikalingų pertvarkų ir ekonominės struktūros prisitaikymo prie kintančių sąlygų.
„Euro skeptikai mėgsta pabrėžti faktą, kad į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) Lietuvai reikės įnešti apie milijardą litų per 5 metus“, – sakė LB vadovas, tačiau pridūrė, kad įnašas į ESM garantuoja paramą, kuomet valstybę ištinka sunkumai, todėl tai labiau primena draudimą, o ne mokestį.
Priduriama, kad Lietuva turės pateikti įnešą į Europos centrinį banką (ECB) – 148 mln. litų. Tačiau laikant pinigus ECB, šie dirba ir, remiantis praėjusių metų duomenimis, LB būtų sulaukęs papildomų 6 mln. litų.
Valiutos svyravimai – brangūs
Negana to, Lietuvos bankas skaičiavo kiek lėšų būtų padėjęs sutaupyti euro įsivedimas dar 2007 metais. Teigiama, kad šalies ekonomika būtų sulaukusi papildomų 6,2-7,8 mlrd. litų dėl jau minėtų priežasčių. Tokia suma prilygsta kone ketvirtadaliui metinio Lietuvos biudžeto.
„Puikiausias pavyzdys – Slovakija, kuri į euro traukinį įšoko krizės metu ir išvengė valiutos kursų svyravimų, už kuriuos smarkiai sumokėjo visos Baltijos šalys“, – pasakojo V. Vasiliauskas.
