Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, projekto metu taip pat buvo stebima Klaipėdos uosto akvatorija, žvejyba pakrantėse.
„Džiaugiamės, kad pasitelkę technologijas galėjome patikrinti kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo kuro sieringumą, patikrinta 140 laivų, dronu fiksuoti septyni viršijimai – laivuose atlikus tyrimus du viršijimai nepasitvirtino, – pranešime teigė Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gintarė Šešplaukė. – Kitų penkių laivų galimi viršijimai fiksuoti išplaukus iš uosto, informuotos vėliavos valstybių administracijos, kad būtų inicijuoti patikrinimai.“
Kaip teigė aplinkosaugininkė, modernus dronas, skrisdamas virš jūroje plaukiančių laivų, matuoja sieros kiekį išmetamosiose dujose ir leidžia nustatyti, ar sieros kiekis kure neviršija nustatytų normų. Turimos funkcijos leidžia efektyvinti ir stiprinti aplinkosaugos kontrolę, greičiau užkardyti pažeidimus, pastebimas ir inspekcinio darbo našumas.
Ant šių dronų buvo sumontuota įvairi įranga: sieros kiekio išmetamosiose dujose jutiklis, nuotolio matuoklis, GPS koordinačių nustatymas, paprasta ir infraraudonųjų spindulių kamera, aptinkanti naftos produktų dėmes vandenyje dienos ir nakties metu.
Drono kamerų filmuojamas vaizdas buvo įrašomas ir tiesiogiai transliuojamas projekte dalyvaujantiems inspektoriams.
Bepilotis orlaivis penkias dienas per savaitę skraidė Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje ieškodamas galimų aplinkos apsaugos pažeidimų. Skraidydamas ties uosto vartais jis tyrė kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo išmetamąsias dujas. Drono jutiklis galėjo nustatyti, koks procentas sieros yra laivo naudojamame kure.
Pagal tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) ir Europos Sąjungos direktyvas, sieros emisijos kontrolės zonoje, į kurią patenka visa Baltijos jūra, laivuose naudojamame kure gali būti ne daugiau kaip 0,1 proc. sieros.
Degdamas sieringas kuras į atmosferą išskiria sieros oksidus (SOx), kurie kenkia žmonių sveikatai – sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat gali sukelti rūgščius lietus. Tarptautiniai susitarimai siekia užtikrinti pajūrio gyventojų teisę į švarią ir sveiką aplinką.
Bent vieną dieną per savaitę bepilotis orlaivis atlikdavo prevencinius skrydžius ir virš Klaipėdos uosto akvatorijos: stebėjo galimus taršos atvejus naftos produktais, krovos operacijas dėl galimo krovinio dalelių byrėjimo į vandenį, laivų remonto darbus, atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams operacijas bei laivų judėjimą uoste.
Drono filmuojami ir transliuojami vaizdai Aplinkos apsaugos departamento ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojams leido tiesiogiai stebėti uosto veiklą ir greitai reaguoti kilus bet kokiems įtarimams dėl taršos.
Be to, Juodkrantės ir Melnragės pakrantėse naktį, ankstyvą rytą ir dienos metu inspektoriai per drono kameras ieškojo nelegaliai pastatytų tinklų, stebėjo priekrantės žvejų elgesį ir darbą.
„Dronas buvo inspektorių „akys“ jūroje, kurios padėdavo nustatyti įtartinus asmenis, nuotoliu patikrinti laivo registracijos ir žvejybos tinklų savininkus, nustatyti tikslią tinklų buvimo vietą. Įprastomis sąlygomis visa tai turėtų atlikti inspektoriai vykdami į jūrą inspekciniu laivu. Pasitelkiant droną buvo taupomi institucijos ištekliai ir inspektorių darbo laikas“, – sakė Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės kontrolės departamento Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Giedrius Mačernis.
Nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos trukusiame projekte bepiločių orlaivių (dronų) paslaugas Lietuvoje suteikė Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), o juos pilotavo įmonė „ALTUS LSA“.
Tikimasi, kad netolimoje ateityje panašius dronus Lietuva galėtų įsigyti pati, tokiu būdu būtų stiprinama aplinkos apsaugos kontrolė Lietuvos pajūryje visus metus.
