Atliekų perdirbėjai nenori būti apdorotojais.
Atliekų tvarkytojus pribloškė Aplinkos ministerijos įstatyme planuojama įtvirtinti nauja atliekų apdorojimo sąvoka.
Anot verslininkų, ji tokia plati, kad apima ir perdirbimą. Todėl Lietuvoje beveik nebeliktų atliekų perdirbėjų, o įmonės, tapusios apdorotojomis, iškristų iš Europos Sąjungos rinkos ir turėtų stabdyti investicijas.
Atliekų perdirbimo sektoriuje paniką sukėlė Aplinkos ministerijos parengti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, įvedantys sąvoką „atliekų apdorojimas“. Rašoma, jog tai - „atliekų tvarkytojo veikla, apimanti fizikinius, terminius, cheminius ir biologinius procesus, įskaitant rūšiavimą, ardymą, smulkinimą ar kitokius veiksmus, kurių metu atliekos paruošiamos naudoti ar šalinti“.
„Mes ne prieš apdorojimo sąvoką, tačiau bėda, kad ji projekte tokia plati, jog realiai apima ir perdirbimą. Bet kokią perdirbimo veiklą bus galima traktuoti kaip apdorojimą“, - sakė bendrovę „Žalvaris“ ir aliuminio liejyklą „Baltical“ valdančio koncerno „Consus“ valdybos narys Žilvinas Žukauskas.
Verslininkai piktinasi, jog Aplinkos ministerija su jais projekto nederino. Jie ragina siaurinti apdorojimo sąvoką ir aiškiai apibrėžti, kas yra kiekvienos atliekų rūšies perdirbimas ir kas yra apdorojimas.
