Apklausos metu apklausti 18–75 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip tikslinę grupę pasirinkus tuos gyventojus ir būstų savininkus, kurie gyvena renovuotinuose, t. y. iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose. Specialistų vertinimu, tokio amžiaus statiniai būna smarkiai nusidėvėję, neturi energinio efektyvumo, todėl rekomenduojama šiuos pastatus modernizuoti – sutvarkyti ir apšiltinti ne tik sienas, bet sutvarkyti inžinerinius tinklus bei pritaikyti kitas, energinį efektyvumą gerinančias priemones.
„Tyrimu siekėme išsiaiškinti, kas paskatintų gyventojus priimti sprendimą modernizuoti savo susidėvėjusį būstą ir matome pagrindines priežastis, kurios nežymiai pakito nuo praėjusios apklausos. Senos statybos daugiabučiuose dažniausiai gyvena jaunimas, didmiesčių ir rajono centruose. Naujesniuose – aukštąjį išsilavinimą įgiję didmiesčių gyventojai“, – sako Gintarė Burbienė, Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.
Moka brangiai už šildymą
Tik 15 proc. senos statybos daugiabučių gyventojų teigė gyvenantys atnaujintuose būstuose, 5 proc. teigė, kad jų daugiabutis yra renovuojamas ir net 80 proc. nurodė, kad jų daugiabutis nėra renovuotas. Renovuotose namuose dažniau gyvena aukštesnio išsimokslinimo respondentai bei rajonų centrų gyventojai. Nerenovuotose – žemesnio išsimokslinimo apklaustieji.
Daugiau nei pusė apklausos dalyvių nurodė, kad šildymo sezono metu jų namų ūkis suvartoja nuo 51 iki 150 eurų. Ketvirtis gyventojų sumoka didesnes nei 150 eurų sumas. Mažiau nei 50 eurų už šildymą sumoka vos 12 proc. respondentų.
„Didelė gyventojų dalis gyvena nerenovuotuose, senos statybos daugiabučiuose ir sumoka gana dideles sumas už šildymą. Susidėvėjęs daugiabutis ne tik nesulaiko šilumos, bet traukia drėgmę, šildymui reikia ženkliai daugiau energijos, kuri pastaraisiais metais itin brango. Renovacija ne tik sumažina šilumos energijos poreikį, todėl sumažėja ir sąskaitos už šildymą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę, higienos normas“, – pastebi G. Burbienė.
Daugiabutis – nuosavas turtas
Absoliuti gyventojų dauguma (90 proc.) teigė, kad yra girdėję apie daugiabučių namų atnaujinimo programą. Ją palankiai vertina vis dar didelė dalis gyventojų – 69 proc. , taip pat daugumai (86 proc.) gyventojų, renkantis būstą, yra svarbus privalumas, ar namas yra renovuotas. Panaši gyventojų dalis (84 proc.) pritaria, kad daugiabutis namas yra nuosavas turtas, kuriuo turi rūpintis patys gyventojai ir savininkai.
„Net daugiau nei 8 iš dešimties gyventojų sutinka, kad daugiabučio kompleksinis atnaujinimas yra labiau investicija nei išlaidos, kuri atsiperka tiek tiesiogiai per išaugusią būsto vertę ir mažesnius komunalinius mokesčius, tiek netiesiogiai dėl pagerėjusios gyvenimo kokybės“, – teigia G. Burbienė.
Daugiau nei pusė renovuotinų daugiabučių namų gyventojų norėtų ne tik atsinaujinti būstą, bet ir pasididinti buto balkoną, įsirengiant terasą ar lodžiją arba balkono plotą išnaudoti padidinant virtuvės ar kambario plotą.
Motyvuojančios priežastys
Aštuoni iš dešimties renovuotinų daugiabučių gyventojų, esant tinkamoms aplinkybėms, būtų linkę atnaujinti savo būstą. Mažesnės sąskaitos už šildymą vis dar išlieka vienu pagrindinių motyvų (83 proc.), septyniems iš dešimties svarbu komfortiška oro temperatūra bute, taip pat panaši dalis rūpinasi pasikeitusia gyvenimo kokybe. Trečdalį labiausiai motyvuotų mažesnė renovacijos kaina ir valdžios parama.
„Daugiau nei pusė gyventojų nurodo, kad nuo apsisprendimo juos sulaiko būsimi finansiniai įsipareigojimai ir padaugėjo tokių, kurie baiminasi pabrangusių statybos darbų bei medžiagų kainų. Taip pat beveik pusė teigia neturintys suprantamos informacijos, baiminasi darbų metu galimo broko. Vis dėlto, dauguma lengviau ryžtųsi, jeigu žinotų, kad jų daugiabutis bus įtrauktas į savivaldybės kvartalinės renovacijos programą, kurios metu sutvarkomi ne tik kvartalo daugiabučiai, bet ir viešieji pastatai, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelės, pėsčių ir dviračių takai, apšvietimas“, – pastebi Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.
Nori pasitarti su specialistais
Gyventojai nurodė, kad labiausiai pasigenda informacijos apie išlaidas ir kainų suvaldymą. Gauti tokią informaciją gyventojai norėtų iš specialistų gyvų arba nuotolinių susitikimų metu. Prieš priimant sprendimą, kiek daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų pasitarti su nepriklausomais statybos specialistais. Trečdalis pageidautų sužinoti nuomonę iš už renovaciją atsakingų institucijų ar šiuo metu namus atnaujinančių atstovų, taip pat renovacijos ekspertų.
Primename, jog naujausią informaciją apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galite sužinoti kreipęsi į APVA Pastatų energinio taupumo departamentą, paskambinę tel. nr. 8 614 99699 arba apsilankę internetinėje svetainėje https://modernizuok.apva.lt/.
*„Spinter tyrimai“ 2023 m. birželio 15 – liepos 10 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18–75 m. žmonių. Pusė (51 proc.) tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė gyvenantys senos statybos daugiabučiuose – pastatytuose iki 1993 m. 9 proc. gyvena naujesniuose nei 1993 m. statybos daugiabučiuose. 40 proc. gyvena vieno ar dviejų butų namuose.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
