Truputį apie inovacijas. Mūsų tautos elitas visada niekino protinius valdinių gebėjimus. Tautiečiai jiems buvo tik darbo jėga ir patrankų mėsa. Protų ir pažangos šaltiniai jiems egzistavo tik užsienyje. Keista, kad dabar aukštinamas mokslas, o visai negalvojama apie išradybinę veiklą, techninę kūrybą, kada reikia ne mokslinių tyrimų, o tik naujo požiūrio į problemą.
Jau sovietmečiu buvo pastebėta, kad jei abiejų komercinių partnerių finansų ir vadybos apskaita tvarkoma viename skaičiavimo centre, vieno partnerio debetinis įrašas be jokių žmogaus pastangų ir todėl be klaidų tampa kito kreditiniu arba atvirkščiai. Taigi, jau seniai buvo išbandytos pakankamai tobulos žinybinės kibernetinės sistemos, suteikiančios galimybę iškart automatiškai užpildyti abiejų partnerių elektroninius (o po to, kol to reikia, atspausdinti ir popierinius) apskaitos registrus. Tokias sistemas kūrė Lietuvos matematikai programuotojai. Tuo metu jie buvo geriausi apskaitininkų draugai ir partneriai. Kuriant informacinę visuomenę situacija pasikeitė ir visi tokie racionalizatoriai buvo eliminuoti iš žaidimo, siekiant išsaugoti neefektyvias administracinio darbo vietas ir rinkas Vakarų firmų produkcijai. Taip vadinamos viešų ryšių ir rinkodaros technologijų neigiamas poveikis pasirodė stipresnis už visas bolševikines represijas. Tikrai verta suabejoti Vakarų kompiuterijos strategų genialumu. Čia akivaizdus interesų konfliktas. Kompiuterijos monopolistai visai nesuinteresuoti efektyviai spręsti vartotojų problemas. Jiems rūpi parduoti kuo daugiau ir brangesnės aparatūros ir programinės įrangos. Todėl asmeniniai kompiuteriai vystėsi tik vertikalia maksimalaus galingumo kryptimi ir sustojo plėtra horizontaliomis kryptimis pagal funkcinius poreikius. Racionalius sprendimus pakeitė mada. Dažnai ten, kur pakaktų primityvaus terminalo, automatiškai registruojančio komercinius faktus su visais būtinais rekvizitais, naudojamas pats brangiausias pentiumas, prie kurio sėdi buhalterė su ECDL pažymėjimu ir aukštuoju ekonominiu išsilavinimu ir per klaviatūrą veda į kompiuterį ranka rašytus popierius. Akis bado ir lobistinė kompiuterinių gigantų įtaka Europos edukacinių dimensijų kūrėjams. Monopolistams reikalingi vartotojai, o ne konkurentai. Todėl kuriant ir tobulinant mokyklines IT programas praktiškai išsaugomas vienos Amerikos firmos monopolis ir krypstama gana primityvia vartotojiška linkme. Nors Barselonos strategija rekomenduoja skirti daugiau dėmesio inžinieriniams ir tiksliesiems mokslams, taip vadinama informacinių technologijų disciplina jau praranda inžinierinės disciplinos statusą. Atrodo, kad visus lietuviukus norima jau vaikystėje paversti kompiuterizuotais dailininkais ir raštininkais, praktiškai naudojančiais vienos firmos produkciją.
Suomiai turi pasaulinio garso elektronikos firmą Nokia, jų IT firma Tieto Enator turi filialą Lietuvoje, estai turi pasaulyje žinomą SKYPE . O lietuvius tenkina amžinų atsilikėlių statusas. O užtektų tik pakeisti požiūrį į apskaitos, vadybos ir viešojo administravimo problemas ir iškart kompiuterizuoti jų esmę, o ne biurokratinius jų sprendimo ritualus. Dabar labai dažnai vienas iš kompiuterio spausdina dokumentą, po to kitas rankomis bruka jo turinį į savo sistemą.. Visų kvailysčių neišvardysi. Į informizmą plaukia durnių laivas...

uztai kiek mobileku turim :P

Esame agresyvūs pusglušiai ir tiek.

Vau, cia tai geras :D