Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos praėjusį penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai, prie šių šalių skelbia prisidėsianti ir Norvegija. Naujosios sankcijos palies 15 Rusijos įmonių, tarp jų – ir naftos pramonės milžines „Gazprom Neft“, „Rosneft“ ir „Transneft“ bei kelias su karine pramone susijusias bendroves. Į sankcijų sąrašą įtraukti ir 24 asmenys, taigi, į juodąjį sąrašą įtrauktų asmenų skaičius išaugo iki 119.
Įtraukti „Gazprom“ ir bankai
Ką naujosios sankcijos lems? Pirmiausia, dėl sankcijų bus apribotas minėtų Rusijos naftos bendrovių priėjimas prie pasaulinių finansų rinkų finansavimo bei pramonės technologijų. Į sąrašą anksčiau įtrauktiems Rusijos bankams taip pat bus sunkiau prieiti prie Vakarų rinkų.
JAV skelbia, kad be ES sankcijų sąrašuose minimų įmonių, jų sankcijos palies ir „Lukoil“, „Gazprom“, „Surgutneftegas“ bei „Novatek“. Tarp „naujokų“ yra ir didžiausias Rytų Europos bankas „Sberbank“. Kiti JAV sąraše minimi bankai yra „Bank Moskvy“, „Gazprombank“, „Rosselkhozbank“, VEB bei VTB.
Gali apriboti automobilių, stipriųjų gėrimų importą
Kaip bebūtų, didžiausia rinkų baimė – kad sankcijos paveiks ir SWIFT mokėjimus (per juos galima siųsti pavedimus ir atlikti operacijas įvairiose šalyse veikiantiems bankams) – neišsipildė. Jei Rusijos bankų sistema būtų atkirsta nuo SWIFT pasaulinio mokėjimų tinklo, visoms įmonėms, turinčioms verslo ryšių su Rusija atsiskaitymai taptų itin apsunkinti, o atskirais atvejais ir kurį laiką negalimi. Be jokios abejonės, tokiu būdu paralyžuota atsiskaitymų sistema atsilieptų ir realiajai ekonomikai, nes skatintų įmones peržiūrėti verslo ryšius su Rusija ir pagreitintų sprendimus trauktis iš šios rinkos, jei ir taip toks žingsnis buvo planuojamas. Tačiau bent jau kol kas „baisiausio scenarijaus“ metas dar neatėjo. Rinkos šiuo metu su nerimu laukia galimų Rusijos atsakomųjų veiksmų – iki šiol įvestos vakarų šalių sankcijos kaskart susilaukdavo atsako. Ir šįkart Vladimiras Putinas jau paskelbė, kad „apie tai galvojama“.
Mūsų vertinimu, Rusijos atsakomieji veiksmai galėtų apimti naudotų automobilių importo ribojimus, taip pat tekstilės gaminių, prabangos prekių, vynų ir kitų stipriųjų gėrimų importą. Ne kartą pasigirdo Rusijos oficialiųjų asmenų nuomonių, jog taip pat svarstoma uždrausti sankcijoms pritarusių šalių lėktuvų skrydžius virš Rusijos teritorijos, tačiau manome, kad šios kortos Rusija dar neskubės traukti.
Infliacija ir silpstantis rublis
Skelbiant žinias apie naująsias sankcijas, Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu penktadienį nukrito iki rekordinių žemumų, tačiau prie šio rekordo nesustojo, ir per pirmadienį bei antradienį toliau krito. Nuo 2011 m. vidurio rublis yra netekęs 40 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu, ir šiuo metu yra pasiekęs visų laikų žemiausią kursą. Rublio pigimo nestabdė penktadienį vykęs Rusijos centrinio banko posėdis. Centrinio banko atstovai didžiausią dėmesį skyrė geopolitinei situacijai ir, nepaisant prastėjančių infliacijos prognozių, paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą – ties 8 procentais.
Metinė infliacija Rusijoje, prognozuojama, iki 2014 metų pabaigos perkops 7 proc. ribą. Rusijos centrinis bankas skelbia, jog monetarinė politika užtikrins, kad vartotojų kainos vidutiniu laikotarpiu sumažės iki 4 proc. Tačiau „Danske Bank“ analitikų vertinimu, tai per daug drąsus pareiškimas, bent jau prognozuojant ketvirtojo metų ketvirčio kainų kilimą, kadangi Rusijos atsakomosios sankcijos Australijos, Kanados, Norvegijos ir JAV produktams paklojo tvirtus pamatus infliacijos lūkesčiams.
„Danske Bank“: Rusijos ūkis smuks
Rusijos ekonomikos augimui artėjant prie nulio, kitas Rusijos centrinio banko posėdis numatomas spalio 31 dieną. Nepaisant to, kad Rusijos centrinis bankas prognozuoja, kad šalies ūkis 2014 metais augs 0,4 proc., „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Rusijos ūkis šiemet smuks 0,3 proc.
