„Ir kiti miestai, žymiai mažesni, tokie kaip Helsinkis, Stokholmas ar kiti Europos miestai – juose matoma ta pati tendencija, kad visgi vykta ganėtinai nemenkas judėjimas į miesto centrą. Kuo valstybė turtingesnė, kuo žmonės daugiau gauna pajamų, tuo labiau pradeda vertinti savo laiką ir nebenori leisti jo kamščiuose ar viešajame transporte. Todėl renkasi gyvenimą arti centro, arti darželių, mokyklų ir su gera infrastruktūra. Manau, kad ta tendencija vienaip ar kitaip turėtų ateiti ir į Vilnių. Ir matau, kad jau ateina“, – situaciją įvertina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pažvelgę į trulia.com skelbiamus duomenis ir Niujorką, galime pamatyti, kad kainų skirtumai kai kur siekia net 15 kartų. Pačiame centre būstas gali kainuoti ir 6 mln. dolerių, o tolimesniuose ir prastesniuose rajonuose kaina siekia apie 110 tūkst. dolerių.
Kainų skirtumai augs
Vilniuje parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuoseInfographic
Ekonomistas pasakoja, kad pirmasis etapas prasidėjo 1990 metais, o pagreitį įgavo 2000 metais. Tuomet žmonės rinkosi nekilnojamąjį turtą atokiau nuo centro, ramesniuose miegamuosiuose rajonuose, buvo nekalbama apie mašinų spūstis. Vilniuje, tai individualių namų rajonai bei Valakampiai, Turniškės, dalis Žvėryno.
„Dabar prasidėjo antrasis etapas. Senamiestis ir centras apsivalė nuo sovietinio paveldo, matome daug naujų statybų, nemažą paklausą. Gyventojai nori iš užmiesčio grįžti į miesto centrą“, – sako Ž. Mauricas.
Portalui tv3.lt pasakoja, kad Lietuvos NT rinka praktiškai neegzistavo iki 2004 metų, vėliau 4–5 metus sekė chaotiškas augimas, kuomet buvo perkama neatsižvelgiant nei į vietą, nei į kitus kriterijus.
„Tik dabar turime normalią rinką, nes pasiūla yra nemaža, Vilnius neatsilieka nuo ES pasiūlos vidurkio. Čia didėja pasirinkimas, o kai jis didėja, žmonės natūraliai tampa išrankesni. Jie renkasi būstą, kur patogesnės gyvenimo sąlygos. Rajonai, kurie siūlys tas geresnes sąlygas tampa patogesni ir populiaresni. Tai manau, kad ta kainų skirtumai augs. Santykinai, gali būti kad visas NT brangs, jei Lietuvos ekonomika rodys gerus rezultatus“, – mano Ž. Mauricas.
„Remax“ NT brokeris Paulius Banevičius taip pat pamini, kad Vilniaus plėtimosi metais dauguma žmonių kėlėsi į Balsius, įvairiausius sodus. Savo darbe jis pastebi tendenciją, kad žmonės grįžta į miestą, dažniausiai dėl to, kad pavargsta važinėti.
„Viskas pasikeitė. Dabar suprantama vertė, kai gyveni šalia parduotuvės, darbo, vaikų nereikia vežioti. Nekilnojamajam turtui yra svarbūs trys dalykai: vieta, vieta ir vieta. Taigi, kuo arčiau centro – atitinkamai kainos didesnės. Šiai dienai pakankamai daug naujos statybos namų statoma senamiestyje, kainos tikrai didelės, dėl to keliama ir bendra kainų kartelė“, – sako P. Banevičius.
NT brokeris išskiria, kad kol kas drastiškų skirtumų kainose nėra. Tačiau žmonės, kurie ieško ne vien būsto sau, bet ir investicijos nuomai, išskirtinai prašo Žirmūnų, Antakalnio ir Naujamiesčio. Tolimesnius rajonus žmonės renkasi dėl mažesnio galimo biudžeto.
„Pavyzdžiui, Pašilaičių infrastruktūra gera, išskyrus susisiekimą su centru. Ten yra ir darželių, ir poliklinikų, darbo vietų. Pagrindinė problema dar tolimesniuose rajonuose. Jei infrastruktūroje žiūrėtume ir į susisiekimą su miesto centru, Žirmūnai ar Antakalnis prieš, pavyzdžiui, Fabijoniškes ar Pašilaičius pirmauja tiek kainų prasme, tiek patogumo susisiekti. Tikėtina, kad tuose rajonuose kaina gali kilti, nes šiai dienai pakankamai daug klientų ieško būsto Antakalnyje, o pasiūla nėra tokia didelė, kad patenkintų paklausą. Jei ji ir atsiranda, dažnai pardavėjai tikisi neadekvačių kainų“, – situaciją apibūdina P. Banevičius.
Ekonomistas sako, kad tolimesni nuo centro rajonai dar gali atgyti. To pavyzdys – Pilaitė.
„Ten galbūt nėra didžia dalimi ekonominės klasės būstai, bet yra ypatingai gera infrastruktūra, nutiestas vakarinis aplinkkelis, tad pasiekti bet kurį tašką tampa paprasta ir patogu. Baigus aplinkkelį bus patogus nuvažiavimas ir į Panevėžį bei Kauną. Toks rajonas tampa patrauklesnis nei tie, kurie skęsta kamščiuose. Visa ši diferenciacija vyks pamažu“, – tv3.lt portalui pasakoja Ž. Mauricas.
Kaune ir Klaipėdoje – vis dar populiaru užmiestis
Žmonių telkimasis į centrą kol kas populiarėja tik Vilniuje. Kituose didžiuosiuose miestuose gyventojai vis dar noriai keliasi gyventi atokiau, statosi namus. Pagrindinė to priežastis – mažesnės automobilių spūstys.
„Kaune ir Klaipėdoje nėra tokio didelio poreikio, nes nėra tokių kamščių. Ten lengvai gali pasiekti užmiesčio rajonus, ypatingai, kalbant apie Klaipėdą. Žmonės vis dar mieliau rinksis priemiesčio rajonus, net tolimesnius rajonus, pavyzdžiui, Gargždus. Autostrada gali greitai juos pasiekti, nors atstumu ir nėra arti“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Kaune parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuoseInfographic
Klaipėdoje parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuoseInfographic
Kitų didžiųjų miestų NT pasiūla atsilieka nuo ES vidurkio.
Aruodas.lt duomenimis, Vilniuje norintys įsigyti vieno kambario butą sostinėje turėtų planuoti skirti vidutiniškai 42 000 eur., dviejų kambarių – apie 80 000 eur, trijų kambarių – apie 116 000 eur. Vidutinis butų plotas pagal kambarių skaičių siektų atitinkamai 32, 51 ir 78 kv. m.
Kaune neatsižvelgiant į konkrečius buto ypatumus ar vietą, šiuo metu už vieno kambario butą tektų mokėti vidutiniškai 21000 eur, už dviejų – 48000 eur, o už trijų – apie 64500 eur, t. y. beveik dvigubai mažiau nei sostinėje.
Klaipėdoje norintys įsigyti vieno kambario butą, šiuo metu turėtų planuoti išleisti vidutiniškai 29500 eur sumą, dviejų kambarių – vidutiniškai 55000 eur, o trijų kambarių – vidutiniškai 81000 eur.
