Šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos. Euro zona pagaliau brenda iš du metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 proc. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau turint omenyje, kad tai kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas. Kinijos ūkio augimas gali siekti 7,5 proc. – lėčiausias per daugiau nei dešimtmetį.
Problemas kelia ne infliacija, o jos nebuvimas
Silpnas kainų augimas euro zonoje leidžia manyti, kad Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau palaikys itin žemas palūkanų normas. Papildomų priemonių, skirtų infliacijai paskatinti, taikymas taip pat neatmetamas. Šiuo metu metinis kainų indekso augimas euro zonoje tesiekia 0,5 proc., kai ECB norėtų matyt 2,0 proc. augimą. Lėtas ekonomikos augimas, stiprus euras, ribotas darbo užmokesčio ir žaliavų kainų didėjimas nesudaro prielaidų didesnei infliacijai. Nuslopęs kainų augimas ir Baltijos šalyse, toks jis turėtų išsilaikyti ir pirmoje 2014 metų pusėje.
Euro zona – vėl tarp rinkos favoritų
Finansų rinkose vėl grįžtama prie Europos. Iš dalies dėl to, kad euro zonos rizika anksčiau buvo vertinama itin atsargiai, iš dalies ir dėl to, kad šiuo metu esama daugiau optimizmo dėl ekonomikos atsigavimo. Per pastaruosius keletą metų euro zonos vyriausybėms pavyko sumažinti biudžeto deficitus, o tai įvertino ir investuojantieji į vyriausybių skolos vertybinius popierius. Atitinkamai stiprėja ir euro kursas. Tiesa, atrodo šiuo metu primiršta, kad nepaisant geresnių biudžeto balansų, skolos lygis regione per šį laikotarpį dar padidėjo.
Euro dar neįsivedėme, tačiau palankių vertinimų jau sulaukėme
Euro įvedimo Lietuvoje procesas jau artėja į pabaigą, ir galutinio patvirtinimo turėtume sulaukti vasaros viduryje. Tokias perspektyvas netruko įvertinti ir reitingų agentūros: „Fitch“ padidino Lietuvos reitingo perspektyvą, o „S&P“ skolinimosi reitingą pakėlė iškart net dviem pakopomis. Šie pokyčiai neturėtų praeiti nepastebėti ir skolos rinkoje – vyriausybės skolinimosi kaina šiuo metu turi mažai priežasčių augti.
Infliacijos baimė dėl euro – perdėta
Bendrai prislopusi infliacija euro zonoje, o ir nesenai eurą įsivedusios Latvijos patirtis leidžia manyti, kad kainų šuolis dėl pasikeitusios valiutos Lietuvoje taip pat nebus didelis. Tikėtina, kad šiuo metu vartotojai pervertina galimą kainų augimo efektą. Latvijoje vartotojų kainų indekso augimas keletą mėnesių iki įsivedant eurą, kaip ir keletą mėnesių po, buvo netgi mažesnis nei ilgalaikis vidurkis. Spartesnis kainų augimas nei vidutiniškai neregistruotas ir Estijoje 2011 metais.
Lietuvos BVP augimas toliau labiausiai remsis vidaus paklausa
Lietuvos ekonomika šiais metais gali augti 3,2 proc. – tai kiek mažiau nei 3,6 proc., prognozuoti anksčiau. Ūkiui ir toliau daugiausia teks remtis vidaus paklausa, o užsienio paklausa dar gali likti silpnoka. Dėl gerėsiančios darbo rinkos būklės ir augsiančių atlyginimų grynojo eksporto indėlis į BVP plėtrą gali būti neigiamas. Tarp išorinių rizikos veiksnių reikėtų išskirti Rusijos ekonomikos augimą, kuris gali stagnuoti šiais metais ir bloginti eksporto pajamas. 2015 metais Lietuvos BVP gali augti 4,4 proc.
Prognozuojame, kad šiemet Latvijos BVP augs 3,6 proc., Estijos – 1,9 proc. Atitinkamai 2015 metais – 5,2 ir 4,6 proc.
