Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos (EK) siūlomos investicijų programos, banko „Nordea“ analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti.
EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.
„Mums reikia naujo požiūrio į investicijas. (...) Taip pasiektume atsigavimą, steigdami Europos strateginių investicijų fondą ir plėsdami viešojo bei privačiojo sektorių partnerystę“, – trečiadienį Strasbūre pristatydamas investicijų planą sakė EK pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
Anot jo, į fondą būtų galima pritraukti privačių lėšų, kuriomis būtų finansuojami įvairūs projektai, tarp kurių jis įvardijo ir Baltijos valstybių įgyvendinamą transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą.
„Visus projektus reikės įvertinti, jų yra per 2 tūkst. Pavyzdžiui, infrastruktūros tinklų sujungimas tarp Lenkijos, Baltijos valstybių ir Suomijos“, – teigė EK pirmininkas.
Tačiau banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas investicijų planą vertina kritiškai ir mano, kad Lietuvai EK siūlomas modelis netinka.
„Principas netinkamas visoms investicijoms ir visoms šalims. Lietuvai žengiant tokiu keliu tai būtų iššūkis. Šiaip didžioji dalis projektų, kurie paminėti plane, yra arba jau vykdomi, arba bus vykdomi ir be šio investicijų plano, tad klausimas, kaip privatusis sektorius su savo lėšomis juose galėtų dalyvauti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, viešosios ir privačiosios partnerystės projektai (PPP) stringa ir ne visuomet vyksta sklandžiai, tad bandant pritraukti investicijų pagal Komisijos siūlymus jie galėtų pabrangti ir užsitęsti. Be to, anot ekonomisto, Lietuvoje veikia kitoks valdžios ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimas, todėl sunku įsivaizduoti, kaip būtų įgyvendinami ir „Rail Balticos“ bei „Via Balticos“ projektai.
„Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama, bet Italijoje kelių mokesčiai eina privačioms bendrovėms, nes ten (PPP būdu – BNS) tiesiami keliai. Ar tai efektyviausias būdas – klausimas, nes, nebijokime pasakyti, tos bendrovės būna susijusios ir su nusikalstamomis organizacijomis. Be to, mokesčių mokėtojai sumoka privačiam kapitalui“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jo nuomone, vieninteliai projektai, kurie Lietuvoje galėtų būti finansuojami iš naujojo fondo, galėtų būti daugiabučių renovacija ir specifiniai projektai, pavyzdžiui – „Orlen Lietuvos“ naftotiekis.
„Galėtų būti skiriama daugiabučių renovavimo lėšoms, nes Vyriausybė dabar dengia 40 proc., o nuo kitų metų spalio ši dalis nukris iki 30 proc. Todėl būtų galima to fondo lėšas naudoti tam, kad dengiama dalis vėl būtų atkurta iki 40 proc., o likusią dalį susimokėtų gyventojai, kurių būstai būtų renovuojami. Tuomet tai atitiktų tą idėją, kurią kelia Komisija“, – sakė ekonomistas.
Europos strateginių investicijų fondas turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų būtų skirta iš Europos Sąjungos biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačių lėšų ir privatusis kapitalas per trejus metus investuos apie 300 mlrd. eurų.
Tačiau tokį Komisijos siūlymą kritikuoja ir Europos Parlamento nariai. Liberalų ir demokratų aljanso Europai lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) sakė, kad idėja gera, tačiau jai trūksta stuburo. Jis trečiadienį Europos Parlamente pasiūlė, kad garantijas fondui turėtų skirti visos 28 Europos Sąjungos narės, o projektai būtų remiami tik tose šalyse, kurios vykdo struktūrines reformas.
Viena žaliųjų lyderių Europos Parlamente Rebecca Harms (Rebeka Harms) Komisijos siūlymą pavadino „dideliu kalėdinių norų sąrašu“. Anot jos, projektai, kurie pateikti investicijų plane, yra netinkami.
„Man gaila, kad investicijų planas prikištas praeities idėjų“, – trečiadienį Parlamente sakė R. Harms.
EVT dėl Komisijos investicijų plano ir fondo steigimo Briuselyje spręs ketvirtadienį ir penktadienį. Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė kol kas nėra viešai pasisakiusi, ar palaiko šį planą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
