„Mane tai stebina, kalbant apie mėnesinę infliaciją norėtųsi pamatyti skaičių su brūkšnelio ženklu prieš jį, o metinė infliacija 18 proc., lyginant jau su aukštesnėmis kainomis. Mane, kaip akademiką, toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta“, – BNS trečiadienį sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rytis Krušinskas.
Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad besitęsiantį metinės infliacijos mažėjimą lemia palyginamosios bazės efektas.
„Metinės infliacijos pagrindinės priežastys yra bazės efektas, nes pernai pirmą pusmetį labai stipriai brango tiek prekės, tiek paslaugos. Prisiminkime, kad prekių ir paslaugų krepšelio kainos pakildavo vidutiniškai po du procentus per mėnesį“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Natūralu, kad atsispyrus nuo tokios vis didėjančios kartelės, ta procentinė infliacijos išraiška palaipsniui mažėja ir bent jau jos išraiška skaičiais nebegąsdina taip, kaip anksčiau“, – pridūrė ji.
R. Krušinsko manymu, kainų augimas išlieka dėl vis dar gana aukšto vidaus vartojimo, eksporto apimčių.
„Paskutinių metų skaičius rodo, kad mes ir toliau vis dar augame. Kyla labai paprastas klausimas – kieno sąskaita? Mes turime tą patį vidaus vartojimą, eksportas, nors girdime, kad Vakarų rinkos lėtėja. Įdomu, kurioje vietoje tas mechanizmas pradės gesti“, – kalbėjo R. Krušinskas.
Jo nuomone, aukštos kainos taip pat gali laikytis dėl inercijos.
„Yra didelė inercija, kai įsivažiuojame, o stabdymas nėra labai norimas. Duosiu pavyzdį: kuro kainos labai greitai kyla, kai pabrangsta nafta, bet jai atpigus kainos labai lėtai leidžiasi. Man yra tam tikrų panašumų su šiuo procesu“, – kalbėjo R. Krušinskas.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad nemažėjančią mėnesio infliaciją palaiko pernykštis nestabilumas, elektros ir kietojo kuro kainų augimas.
„Aišku, tai irgi galbūt yra dar vis liekamieji pernykščių nestabilumų, disbalansų, energetikos krizės reiškiniai, nes būtent elektros energijos kainų padidėjimas vasarį, taip pat įvairių kuro, kietojo kuro kainų padidėjimo efektas įkrito į vasario mėnesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, nerimą kelia su praėjusių metų energetikos krize susijęs daržovių brangimas.
„Matome, kad daržovės labai stipriai pabrango, ir ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje (...) Tai yra pasekmė apie, kurią kalbėjo Vakarų šalių daržovių augintojai rudenį. Jie įspėjo, kad dėl aukštų energetikos kainų šiltnamių verslas tampa nerentabilus, nekonkurencingas ir, matyt, susidarė tam tikri daržovių deficitai, kurie ir veja tas kainas aukštyn“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė mano, kad šiemet sulauksime ir mėnesio defliacijos, tačiau kada, neįvardijo.
Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento.
