Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.
„Vidutinės prekių ir paslaugų kainos per vasarį padidėjo, bet tai iš esmės lėmė vienas veiksnys – brangstančios daugelis prekių atpigo, bet labai sparčiai brangsta paslaugos ir panašios tendencijos tęsis visus metus, nes vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiai (...) Tai, be jokios abejonės kelia ir daugelio paslaugų kainas“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad bendrai infliacijai didžiausios įtakos turi brangstantys maisto produktai.
„Pažvelgus, kas labiausiai prisideda prie bendros infliacijos augimo, tai dar per sausio mėnesį daugiau nei 8 proc. punktai – maistas ir gėrimai, o energetinės prekės – kiek mažiau nei 5 proc. punktai. Pagrindinė varomoji jėga yra maistas. Kainos lyg ir mažėja, yra mažėjimo kryptis, bet matome dar pakankamai didelę inerciją“, – BNS sakė jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,6 procento.
Anot N. Mačiulio, dėl padidėjusio darbo užmokesčio panaši tendencija tęsis ir visus likusius 2023 metus.
„Mes matysime tą mėnesinę infliaciją, ji bus artima nuliui, kartais teigiama, kartais – neigiama, bet po ja slėpsis daug skirtumų: jau dabar matome prekių defliaciją, prekės pinga, bet ją maskuoja ir toliau brangstančios paslaugos“, – teigė N. Mačiulis.
Jis sakė, kad dėl mažėjančių verslo sąnaudų mėnesio defliacijos galima sulaukti vasarą.
„Mėnesinės defliacijos jau buvo galima ir reikėjo tikėtis vasarį. (...) Bet manau, kad šiemet mes pamatysime vasaros mėnesiais neabejotinai, nes tai dažnai būna defliaciniai mėnesiai, kurių pernai nebuvo dėl energijos krizės ir pabrangusių žaliavų. O dabar žiūrint į žaliavų kainas, į transportavimo kaštus, į energijos išteklių pigimą mes artimiausiais mėnesiais matysime platesnio masto kainų sumažėjimą“, – teigė N. Mačiulis.
Ž. Maurico manymu, kainų kritimą gali lemti mažėjančios mažmeninės prekybos apimtys, dėl kurių gali prasidėti intensyvesnė konkurencija tarp Lietuvoje veikiančių prekybos centrų.
„Belieka tikėtis, kad ekonomikos susitraukimas, ypač mažmeninėje prekyboje, paskatins konkurenciją tarp prekybos centrų ir tada maisto kainos važiuos žemyn, o tada matysime ir platesnio kainų spektro stabilizavimąsi arba mažėjimą“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo manymu, aukštesnė infliacija šiemet gali užsitęsti ilgiau dėl to, kad ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos valstybių vyriausybės ją gali toleruoti ilgiau: infliacija – mažesnė blogybė nei ekonominis nuosmukis.
„Ženklesnio sumažėjimo nematysime, artimiausi mėnesiai yra kritiniai, tai gali būti, kad aukštesnė infliacija išliks ilgesnį laikotarpį, bendrai kalbant – ir visoje euro zonoje, tai susiję ir su kariniu konfliktu: politiškai yra palankiau turėti, pavyzdžiui, 5 proc. infliaciją ir nulinį ekonomikos augimą nei nulinę infliaciją ir 5 proc. ekonominį nuosmukį. Vyriausybės bus linkusios toleruoti aukštesnę infliaciją ilgiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Išankstinė metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija Lietuvoje siekia 17,2 proc. Anot Valstybės duomenų agentūros, tam daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
